Nuobodi užduotis.
Nugramzdinu į jūrą įstabų peizažą,
Tik vienu brūkštelėjimu.
Čia gyveno žmonės...
Šoko sirtakį, gėrė ūzą.
Skubota, negrabi linija -
Naujas paplūdimys,
Dienos alsus karštis,
Viliuosi dangaus sparnuočių,
Mėsėdžių ir žolėdžių atsiras.
Tiek daug salelių,
Negailestingas mostas, mėlyna spalva
Ir viskas jau Ėgėjo jūros dugne.
Ilgai plušu, taip atsiranda
Mano pakoreguotas
Graikijos žemėlapis sienoje...
Atlikta.
atsiprašau, įvyko nesąmonė čia man, žodžiu rašiau žinutę, bet atsiverčiau jūsų tekstą, kad pacituoti, ir ne ten rašiau; nu vis tiek apie kūrinį; bet norėjau parašyti atsakymu jūsų žinutei į žinutes. atsiprašau, luana stebule; (net nukaitau pamačiusi.)
:
matai, kaip tada aprašinėjimas, žiūrėjau poetišku kampu, tai man susiinterpretavo po smėliu likęs užpustytas laikas, dabar peizažai tolygūs paveikslas - žemėlapis. nepriėmiau tiesmukai, galvojau metafora minties;
"MODERNUS GAMTOVAIZDIS"
plieniniai medžiai auga šaligatviuos
ir šakojas vielom
nuo medžio lig medžio.
elektriniai žvėrys
riaumodami bėga po jais
su žmogum širdyje.
Ne vienas ten eina pro šalį
ir nieko baisaus nemato,
nes ir jis -
akmeninio gamtovaizdžio vaikas.
UVĖ GRESMANAS (autorius)vertė V. Karalius))
jūsų kūrinį priėmiau tokiame kontekste, o tiksliau civilizacijos ryjančios gamtą ir keičiančios
gamtovaizdį - gamtos peizažą , į kurortinį - modernų pilną rodyklių kelio nuorodų ženklų, modernų peizažą, keičiantį į "brūkštelėjimą nuobodų" ---- turėjau omenyje žmogaus veiklos padarinys tas modernusis peizažas; tikrai nepagalvojau, kad aprašėte mintis darant (braižant) žemėlapį; galvojau mintys iškilusios žiūrint sumodernėjusį peizažą, o paskui tas tarsi žemėlapis atgimsta nenuobodžiu paveikslu; kitame kontekste skaičiau kūrinį, kitame gretinime; bet vis tiek proziškas, tik dabar jau be jokios minties, aprašinėjant darbą, bet mintys (atplaukusios) tame aprašinėjime gražios; gal, jei dar pavyko nesuklysti - žemėlapį darant reikia tikslumo milimetrinio, matematinio, irgi susikaupimas;
"Nugramzdinu į jūrą įstabų peizažą,
Tik vienu brūkštelėjimu.
Čia gyveno žmonės...
Šoko sirtakį, gėrė ūzą.
Skubota, negrabi linija -"
nežinau, tapant jei taip permąstysi tai jau į toną nepataikysi tikrai, (spalvos toną, bendram paveikslui - spalvos tonacija, ne garso) bet kita vertus tai, kad buvo tapoma plušama, išryškėja tik kūrinio finale, kad čia buvo tapoma, nors, gal vaikščiojant pajūriu (man pasirodo sėdint ir žvelgiant į tolį, besiklausantis minčių nešamų vėjo, papustant laiko smėlį, (pirmame asmenyje rašyta)) vietovė įkvėpė lyrinį subjektą ir jis paskui paplušėjo, suorganizavo, pakoregavo tada išgirstą - pamastytą, ir kažkada - tai labai ne už ilgo, nutapė, įkvėptas vietovės paveikslą.
Šekspyras Viljamas B. tikrai šarmingas. Tipo - "Lulu, tu nuostabi, nepakartojama, tik akys per žalios"...gerai rašai, rayšk dažniau. Kada išeis trečia knygelė?
mano šlykščia nuomone, charming :)
tačiau priešpaskutinių trijų (14-16) eilučių nereikia, juolab "ilgai plušu" kertasi su "vienu brūkštelėjimu", "skubota linija".
4