Ten

Paskutiniai pienių pūkai tartum vėjo laiškininkai sklendžia palei rasotos žolės paviršių, atsisveikindami su gimtąja pieva bei gramzdindami užmarštin šalto pavasario atsiminimus. Pagautas netikėto savęs išsaugojimo instinkto, pūkas pakyla viršum išsikerojusio skėčio, saugiai išvengdamas lipnių liepos lapų pakyla viršum miestelio įkaitusio asfalto. Trenkiasi į priekinį motociklisto tamsų šalmo stiklą, prilipdamas prie uodų, musių ir visokiu kitokių gyvių bendros masės.
  Sugrubę žemėti piršti braunasi pro išdžiuvusią purią dirvos žemę. Suspaustuos pirštuos gležnos varpio šaknys. Raunamos jos iš paskutiniųjų kabinasi sukietėjusio žemės grumsto paskui save tempdamos užsimiegojusį baltojo sidabro žiedu pasipuošusį slieką. Baltos šaknys įsitempę lyg styga. Suspaustoje saujoje pasiruošusios inkvizicijai dar keletas pasmerktųjų piktžolių. Jos atžagaria ranka metamos į tarpuvagėje riogsantį iš aliuminio vielos pintą krepšį. Naivūs saulės spinduliai, dalindami širdies šilumą, išstumia iš pasmerktųjų paskutines drėgmės liekanas. Nuo kaktos palei nosies tiesiąją, trumpam sustojęs apsidairyti, tartum stebėdamas inkvizicijos miklų rankų darbą, pirmasis prakaito lašas krenta pilkon dulkėton žemėn. Šalimais raitosi deginamo karščio myluojamas sliekas. Saugaus prieglobsčio vylėsi iš link jo artėjančio šešėlio. Milžiniškas tamsus šešėlis sustingsta. Dulkių debesis uždusina nebylų slieko atsisveikinimą. Višta smalsiai apžiūrinėja tamsią prakaito dėmę. Po buroko vešliais lapais bando slėptis kelios balandos. Prie vakarykščio kurmiarausio gąsdinamai išsiviepusios trys usnys. Septynios burokų eilės įkalnėn lygiai suguldytos. Ridikėliai draugiškai glaudžiasi palei šiltadaržį. Agurkai, atstatę žalialapę krūtinę akinamam saulės spindesiui, vėdinasi tamsiaodės kamanės keliamo smulkmeniško vėjo gūsiuos. Serbento krūmas, rodydamas begalinį mielaširdiškumą, bando juos pridengti aukodamas purius savo lapus. Kriaušė penkiolika vaisių išstačiusi visuotinam pasigėrėjimui. Bando gražiuoju susitarti su juodaodėmis skruzdėlėmis ant jos fasadinės šakos viršūnės įsirengusioms amarų fermą. Nuolatinis skruzdėlių bruzdėjimas nuo viršaus iki apačios kriaušės kamienu atkreipia sodo paukštelėkų dėmesį. Šiltadaržis dengtas nauja plėvele, blizga lyg ateivių kosminis laivas. Palei duris buriuojasi uodai ir musės, imituodami Čingis chano ordas. Besiformuojantį negandų debesį žaibiškais samurajo kirčiais retina kregždės. Pro jas, išreikšdami savo aukštesnę luominę padėtį, kaktomuša braunasi dvi vapsvos. Pašniukštinėjusios palei kampe stovintį pilną vandens kibirą, nuzvimbia atgalios į vėsią beržų paunksmę. Šiltnamio sąlygas tartum politines privilegijas demonstruoja devyni pomidorų daigai, lyg Londono stileivos išsidabinę skaisčiais žiedais. Kaimo pilkos bitės, pagarbai meilikaudamos, ropinėja žiedais rankiodamos nektaro likučius. Privatizavęs viršutinį šiltnamio aukštą, voras, vedinas asmeninės naudos pasipelnyti, mezga didžiulį tinklą.
Prūdelis aptvertas ryškiomis sintetinio pluošto virvėmis. Paviršius aptrauktas žalios masės lytimis, plūduriuojančiomis palei dešinįjį krantą. Šviesa, skrodžianti viršutinius vandens sluoksnius, apšviečia didžiaakę varlės galvą, kyšančią iš po pajuodavusios karklo šakos. Išversdamas saulės spinduliams blizgantį autoritetingą pilvą, praplaukia kumpanosis, auksašonis karosas. Pakrantėje būriuojasi grėsmingai zvimbdamos bitės, atlėkusios parsinešti vandens. Aplinkui tingiai įsibrisdamas ir išbrisdamas šmirinėja raudonbatis, raudonsnapis gandras, rankiodamas varliokes iš po drėgnos plūduriuojančios žolės. Jo baltos plunksnos primena mažytį pūkinį debesėlį, surenkantį pasiklydusius varlių likimus.
Gale lauko trimis pradalgėmis suguldyti pievos gėlių sijonai. Žaliasis žiogas užtraukia atsisveikinimo serenadą išskridusiam laimės ieškoti paskutiniam pienės pūkui. Užuosdamas vandens kvapą, nekantriai mindžikuoja darbo veteranas arklys. Nieko nenutuokiantis apie senatvės pensijines išmokas bei savo gyvenimo kokybės pagrindus vis nekantriau žvilgčioja namo pusėn į dangaus žydrynę atspindintį dulkėtą lango stiklo paviršių, pasipuošusį atnaujintais sniego skaistumo rėmais. Pro juos matosi futbolo rungtynės ir raukšlėti išdžiovinti gyvenimo sausros du veidai. Ant stalo padėti aštuoni svogūno laiškai, juodos duonos riekė ir į riebaluotą laikraštį suvynioti smulkiai papjaustyto rūkyto lašinio gabaliukai. Staiga pakilusi grublėta ranka keletą kartų grėsmingai stukteli į dulkėtą stiklą, išreikšdama nepasitenkinimą katinui pravarde Myžnius, kuris tuo momentu stengiasi savo teritoriją pažymėti ant motociklo galinio rato nikeliuotų stipinų . Išblukintais žiedais atsirėmę namo sienos, nuobodžiauja bijūnai. Pasisveikindami linksi vešliais tamsiais krūmo lapais ir pavėjui paleidžia keletą ružavų žiedlapių. Palei trečion dešimtin įkopusius beržus kyšteli nosį ežiukas. Kraipydamas smailų nosies galiuką, ežys bando atskirti drėgnų garšvų ir šviežio ką tik pamelžto pieno kvapą. Trypčiodamas smulkiais žingsniais artinasi kas pusmetrį, išgąsdintas plakamo dalgio garso ir susiriesdamas į dygliuotą kamuolį. Tarp klevo vėjui atstatytų šakų, nudžiūvusiais pirštais prasibrovęs, dangaus mėlyną stogą graibo uosis. Kuosa su palengvėjimu stebi, kaip tolyn vieškeliu, keldamas dulkių cunamines bangas tolsta motociklas.