Gal jūroje, gal… Meditacija

Kalbėk man mantrą,
išdidžiai kalbėk,
į kruvinus padus įtrink su smėliu ir druska.
Smegenyse sėdėk, kartok vis,
kad tik išgirstų smaigėm išvagoti
klodai --

Tąpat sekundę, aš žudau –
paskęsk, uždusk, prisiminime,
krauju pravirk apsikabinęs manąją užuovėją
nuo dabarties.
Aš plūduriuosiu. Jūromis 
nukrisiu…
Apsipurslojusi akimirka,
kur neįpareigoja --

Kalbėk man mantrą,
į akis kalbėk,
taip ryškiai, kad danguj žuvėdros sprogtų,
kad išprotėčiau dar labiau, nei paskutinįsyk.
Nes vakarykščiai potyriai, manau,
jau mirė –
dabar tegul išvarvins gęstančius purslus iš naujo
aštrių koralų žuvę rifai
begaliniai --