Juoda ir Balta,arba katinų pasimatymas

Bėgo katinas juodas per gatvę,
Kai lietus vėl bėgiojo stogais.
O naktis tąkart buvo rami,
Be rūko ar vėjo, be žmonių, -
Danguje, virš stogų, tik dangus.

Be dangaus ir stogų,
Pilkoje palėpėje, kur nelijo lietus
Tik smuikavo žiogai,
Dar sėdėjo katė- baltutėlė visai
Ir laukė ji, kantriai laukė, juodo katino.

Jis vėlavo net tris minutes...