Suvargo visur tąsomas kūnelis
ak čiak patrak neatsirask
nereikiamu laiku nereikiamoje vietoje
nesutik akį merkiančio fagotisto
nepasiduok iliuzijoms skrydžiui
virš gegutės lizdo
dar
augini vaikus cielus tris
cepelinus gamini jie iš vis
peraugusios temos bergždžios
vien tik džeržgia plerpia
kodėl tik džir ne čir čik
čik čirik tik neapsirik
įspėjo melsvas papūgėlis
proška proškevičius vasarą
tampiau savo kūnelį
po lašinių kaimą
norėjau būt bejausmė dar bebaimė
iš žemuogių ilgiausią rožančių suvėriau
kūnelis sau aš sau nesusikalbėjau


indulgencija













