Aura - „Gonzo“ stiliaus nuotykiai šio sekmadienio naktį „ Jestem swiadkem“

Grįžau po dešimtos. Ji jau buvo išjungusi telefoną. Po dušu dainavau „Shake your ass“. Lietuviškai dar seksoviau skamba „Pajudink savo su bi nę“. Gerai nusiteikiau ir prie Dello prisėdau be štangos pratimėlių.

Su Lulu „Auros“ salę radome lengvai, nors iš gatvės reklamos nėra. Žvitri koordinatorė Gintarė šypsojosi ir logiškai atsakinėjo į visus klausimus, tad pavyko sureguliuoti aibę savaitgalio reikaliukų pašvilpautinai ir jau 6 h vakaro sėdėjome modernaus šokio teatre. Aplinka puiki. Publika tingiai šnekučiavosi. Skulptorius Robertas pagyrė:
- Mečislovas kaip visuomet intriguojančiai vėluoja.
Haris nesusitvardė:
-  Kaip „Rolling Stones“ vėluos 2 valandas.
Birutė Letukaitė apie 20 minučių skaitė Litwinskio bio ir simpatiškai komentavo.

Prisiminiau, kaip grįžęs iš Niujorko susipažinau su juo Kauno centre
ir mes valandomis taukšdavome apie Manhataną, Varšuvą, Kauną.
Mane labiausiai domino laikotarpis, kai Mečislovas dainavo tradicinį džiazą ir soul labai populiarioje Lenkijos vyrų vokalo grupėje „Novi singers“ ir per Polską TV1 visos lietuvaitės vervino seiles į temperamentingus vyrus baltais kostiumais. 1977 metais Kaune jį būtų pažinoję visi, nes video dar nebuvo, tad Lenkijos televizija figūravo kaip didžiausias ir nepranokstamas pramogų šaltinis, o „Novi“ transliuodavo ko gero kas savaitę. Vilniečiai pavydėjo mums, nes sostinėje Lenkų TV nerodė.

Kai Mečislovas gyveno Kaune su Birute, o aš su Agne ir co., mes plepėdavome naktimis telefonu po kelias valandas. Pavargę iš anglų pereidavome į lenkų ir vėl lietuvių kalbas. Jis lietuviškai išmoko puikiai per pusmetį. Negano to, per dekadą atkasė kažkur provincijoje hebrajų kalbos specialistę ir įvykdė savo seną svajonę - išmoko dar ir šią kalbą.

Tuomet Litwinskio įspūdžiai iš Niujorko laikotarpio buvo ryškiausi. ten jam teko gyventi septynetą metų, koncertuoti įžymiose to didmiesčio salėse, per jų radiją. Avangardinės ir ezoterinėės muzikos srityje mečislovas uvo žinomas, jį vertino pats maestro didysis kompozitorius  Johnas Cage'as.

Bet grįžkime į 2008 vasario 24 vakarą. Mečislovas koncertavo puikiai kaip niekad. Persų ir chasidų dermės, citra, smuikas, fizharmonija, meditatyvus, vietomis paslaptingai erotiškas Tibeto stiliaus vokalas nuteikė filosofiškai. Jis padainavo ir savo elegiškų lietuviškų kompozicijų kompozicijų, o koncerto edšpilyje rituališkai basą koją užsikėlė ant sufijų mados stalo ir užgiedojo senobišku Zečpospolitos progiesmiu „Jestem swiadkem... „

Liūdiju pats
Prieš save... 

Po oncerto nespėjau pasiteirauti apie šį kūrinį, bet Litwinskis kelias valandas pasakojo aie savo dabartiį gyvenimą varšuvoje, apie keliones į Iraną ir Kijevą. Apie gyvenimą be televizoriaus ir nuotykius Kaune, kai naktį susitikdavo miesto gatvėse jaunus vyrukus, kurie jam aiškindavo, jog ilgi plaukai negražu, o jis kantria šklausydavo, nes vis neturi laiko mokytis džiu džitsu...

Sutarėme susitikti pirmadienį ir pasikalbėti apie traptautinius projektus ir visą kitą mielą velniavą. Pagalvojau, jog

rasyk. lt

žingeiduoliai gali parašyti komentaruose ką norėtų pasiteirati Mečislovo, o antrąją  šio rašinio dalį sukursiu naktį iš pirmadienio į antradienį.

Publika skirstėsi, kieme Antinio blondinė simpatškai rūkė. Žvaigždėtas dangus gaubė Senamiesčio snaudulį.

Arbata buvo jau atvėsusi, bet nuotaika žvali. Pagalvojau, kad Niujorke dabar nuotykius pratęsčiau be jokio vargo. Ar kokioje Pacifiko saloje, ar vasarą Aukštaitijos gegužinėje...