Trupiniai — 5

*  *  *
Šviečia prigesusi saulė languos
Atspindžiu baltu...
Paukščiai dangum kaip laivai parlinguos
Žemės prikelti.

Puošiasi pumpuras rudas žaliai —
Į saulę gviešias,
Upės upeliai laukais pasileis —
Žiemos griuvėsiais...

Sieloje tyliai dienos spinduliai
Šoka ir gūžias...
Jau paskutinįsyk žiedus išleis
Karklas nulūžęs...

*  *  *
Mirguliuoja akyse kaip upėj,
Gaudžia kaip vargonai ausyse —
Vyturio giesmelės geras ūpas,
Žibirėliais spindinti rasa.
Šiluma ir saulė, vėjo dvelksmas,
Sužaliavęs beržas prie namų,
Prasiskleidęs plūkės žiedas gelsvas,
Jaukia sielą žemės gaivumu...

*  *  *
Nusimetęs visą laiko ilgį
Nuskęstu jaunystės ugnyje...
Ak, širdie, tu vėl kažko pasiilgai
Ir skausmu suspurdai manyje?

*  *  *
Smulkus lašelis į akis
Į stiklą priekinį sudūžta.
Rudens dienos šviesa blanki
Iš kelio purvo spindi rūsčiai...

Į tolį nieko nematai.
Migloj nematomas likimas —
Planai ir plano apmatai —
Kritimai ir prisikėlimai...

Pilkos dienos liūdnoj aky
Kaip miškas — nežinia tanki...