Apie buvimą

— Sako, dingo horizontas:
per daug buvimų prisodino,
o nei žmogaus, nei šešėlio —

Subyrėjo medis, kur pastačiau, —
per daug manęs
ar per mažai, nebežinau —
sako, ten, kur medis liečia žemę,
nėra nei žemės, nei medžio,
nėra
ir nebus
nei manęs, nei tavęs —
bėgioti viršūnėmis trukdo betonas
ir širdys tos, kur liečia namus,
sako, nėra nei namų, nei širdžių,
tik žmogus be žmonių,
tik šešėlis;
įtikėjau ir jo
buvimu,
ir savu.

— Sako, jei prisistatysi daug savęs,
nebus nei medžių, nei širdžių
ten, kur horizontas betoną užstos —