Laikraštis rašo, kad paukščiai šiemet parskris dviem savaitėm anksčiau. Nusprendėm neimti daiktų, tik akinius. Pavasarį viskas turi būt nauja, namai, langai, spalvos, kalba, - paukščiai tai sugalvojo pirmieji. Jūra viską pakeis, gyvenimas atsigaus, kita kavos rūšis, visai kitas pienas, vėjas kitoks, sentimentai pakils kvadratu, naujas paštininkas, naujas laikraštis rytą dėžėj. Laikraščius užsisakom, nes dedamės juos į batus ir po spintom, be to, darom laivus, lėktuvus, šimtą gervių ir kepures - jei dažom namus ir ūkinius pastatus.
Lėktuve kas valgo, kas miega užklijuotom ausim ir akim išgėrę vaistų nuo kelionės, kas skaito, kas verkia, bet niekas neskraido. Mes apgauti, nepatenkinti, bandykite Serbijos skrydžių bendrovę, ten lėktuvuose rūkoma bent, jei neskraidoma, sako kaimynas.
Pinigų nesutiko grąžint, išleido mudu virš jūros.
Nesunku ir nepavojinga, perskristi jūrą galim per dieną, daug pigiau, tik raumenys vargsta. Gerai, bet ar galėsiu tokiom rašyt tokiom sąlygom. Taip, sako, su plunksna iš mano sparno.