Rašyk
Eilės (73324)
Fantastika (2195)
Esė (1496)
Proza (10378)
Vaikams (2516)
Slam (49)
English (1117)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 17 (4)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Lietuvos istorija prasideda ne 1009 metais
        Monografija apie lietuviškųjų runų atradėją Juozą Šeimį
    Čia Lietuva, čia lietūs lyja, dainuojama romantiškoje dainoje, kuri, manau, ne vienam lietuviui turėtų maloniai užgauti širdį. Bet ar tik lietumi garsus šis nuostabus žalios gamtos kampelis? Suprantama, kad ne. Ir ne vien savo garsiuoju auksu – gintaru – garsi ši mylima šalelė. Tas, kuris bent kartą susimastė, kokie čia lobiai slypi, tas ir pamatė tuos turtus, dėl kurių per mūsų brangią šalį ropojo ne vieno okupanto „kerzavi čebatai“.
      Atklydėliai atkakliai siekė išnaikinti, senesnes nei jų, lietuviškas pagoniškas tradicijas, net bandė uždrausti seniausią Ide prokalbę – lietuvių kalbą, bet čia gyvenantys senųjų milžinų vaikaičiai, anksčiau ar vėliau, visiems skriaudėjams atsilygino, sakyčiau, su kaupu.
    Sena, ilga ir nuostabi mūsų Tautos istorija, kurioje galime išvysti ir nuopuolius ir pakilimus, tik gaila, kad visose rašytinėse istorijose minimi tik elitiniai veikėjai, kurių veiksmai ne visada buvo palankūs lietuvių Tautos raidai. Ar kada nors susimastėte, o ką tuo metu veikė, kaip gyveno, paprasti Lietuvos žmonės? Galbūt tik tokios iškilios istorinės asmenybės kaip J. Tumas – Vaižgantas galėjo drąsiai, su pasididžiavimu, prisipažinti: „Vyžota, lopyta mano Lietuvėlė, bet mano! Lininiai, arielkiniai, mėšluoti, dažnai padliecai tie lietuviai, bet mano broliai. “
    Bet, ar tik tokio apibūdinimo nusipelno tie „mėšluočiui, “ kai tik jų dėka galime ir šiandien pasidžiaugti išsaugota lietuvybe? O ši vertybė, mano supratimu, kur kas vertingesnė, negu, dėl užkariautų žemių, išplitusi valstybės teritorija? Galiausiai, ar kada nors susimastėte apie tas teritorijas, kurias mums padovanojo senieji lietuvių Dievai? Juk tai taip pat Lietuvos istorija, reikėtų pasakyti - mūsų šaknys!
    Kodėl keliu tokius keistus klausimus? Ogi todėl, kad noriu papasakoti apie paprastą, iš Lietuvos kaimo kilusį, tačiau savo darbais Lietuvos vardą galintį išgarsinti visame pasaulyje, lietuviškųjų runų atradėją – Juozą Šeimį.
    Tai koks gali būti ryšys tarp senųjų Dievų padovanotosios žemės, Lietuvos istorijos bei Juozo Šeimio?
    Tiesioginis ir pats artimiausias nusikeliant į Lietuvos priešistoriją, pačias giliausias mūsų protėvių šaknis.
    2009 metais Lietuva rengiasi iškilmingai pažymėti savo valstybės 1000 metų jubiliejų.
    1009 –ieji metai mums žymūs tuo, kad tada pirmą kartą istorinėse kronikose paminėtas Lietuvos vardas. Bet ar tai iš tikrųjų buvo pirmas kartas? Gal tik rašytiniai dokumentai nuo tos atmintinos datos išliko? Nes lietuvybė egzistavo kur kas anksčiau negu krikščioniškasis tikėjimas. Iki šių dienų išlikusiose Kunigaikščio Vytenio prekybinėse plombose, bei to laikotarpio kaldintose kai kuriose monetose, Juozas Šeimys suranda įspaudą, kad 1311 ieji Kristaus metai, pagal pagoniškąjį kalendorių yra jau 6366 ieji metai!
Ką, ne tik lietuviams, bet ir likusiam pasauliui, turėtų reikšti šitos datos?
    Paprastai kalendorių pradžią nustato valstybinė arba religinė diduomenė, pažymint valstybės įkūrimą arba visiems priimtinos religijos įsigalėjimą, o tai įrodymas, kad lietuviai – pagonys jau prieš 7063  metus sugebėjo tarpusavio santykius reguliuoti, pasitelkdami valstybinę arba religinę organizaciją.
      Gal randate istorijoje anksčiau sukurtą darinį žmonių tarpusavio santykiams reguliuoti?
    Daugelis galingųjų Europos valstybių monarchų, Romos bažnyčios aukščiausieji hierarchai, lietuvius – pagonis laikė barbarais, o patys degino seniausias pasaulio bibliotekas, naikino kitą kultūros paveldą, manau, jog tik tam, kad šis išlikęs paveldas neprieštarautų jų įvedamai naujai tvarkai ir „naujojo elito“ įsiviešpatavimui.      Neabejotina, kad labiausiai turėjo nukentėti anksčiau egzistavusių religijų kultūrinis paveldas, tarp jų ir seniausios Ide prokalbės – lietuvių kalbos - pirminis runų raštas, kurį dabar po kelių šimtų metų vėl atrado, savamokslis, senovinio rašto tyrinėtojas Juozas Šeimys.
Gal jums dar ir dabar kyla abejonės, kad seniausia ir archaiškiausia kalba, kuri kaip šventa kalba plito tarp kitų tautų, galėjo egzistuoti neturėdama savo rašto?
    Tai ką gi veikė pagoniškos Ramovės, sukurtos pagoniškojo tikėjimo tiesoms skleisti?
    Tikriausiai jose ne vien tik aukuras deginti aukoms tebuvo?
    Manau, kad savamokslio mokslininko tokio nepasitikėjimo priežastimi gali būti tik tai, jog šitą raštą atrado ne koks tituluotas mokslo vyras, o paprastas kaimo berniokas, savo žinias įgijęs kruopščiu darbu, neremiamas jokių fondų, o skatinamas tik žingeidumo paskatų. Bet tai juk ir yra tikrasis patriotizmas, kai aukojamasi ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų.
    Nemenkesne Juozo Šeimio dorybe reikėtų pripažinti, kad šis žmogus, atradęs neįkainojamas vertybes, nepasiglemžė jų sau, už jas nereikalauja pasakiškų turtų kaip atlyginimo už savo ilgametes nemigo naktis, o skelbia jas visiems prieinamu būdu, išleidęs, kad ir labai menku tiražu, jau dvi knygas, už savo ir rėmėjų paaukotas lėšas. („Gališkos runos“, UAB „TeleSATpressa“ leidykla, Marijampolė, 2003 m. ir „Egiptas, skitai, lietuviai runomis“ leidykla UAB „Piko valanda“, Marijampolė, 2006 m.) Šiuose leidiniuose ne tik aprašoma, ką autoriui pavyko surasti ir perskaityti išlikusiuose muziejiniuose eksponatuose, čia skelbiamos įvairių laikotarpių bei skirtingų vietovių naudotų runų abėcėlės. Rodos, tik imk ir naudokis tuo kas jau atrasta, tačiau iki šiol taip ir neatsirado mokslo institucijos, kuri būtų susidomėjusi šia tema. Pakako vieno kito „autoriteto“ garsiai ištartos frazės: „Aš neskaitysiu Juozo Šeimio tų nesąmonių. “ O čia tai jau tikrai ne patriotizmas! Galima nepasitikėti Juozo Šeimio sudarytomis abėcėlėmis, nebūtina vėl tapti pagonimis, kad galėtum tyrinėti lietuvių Tautos šaknis, bet norint paneigti tai kas akivaizdu, reikia atrasti tai, kas taptų nenuginčijama. Rašydamas šią monografiją tikėjausi suintriguoti mokslo institucijas Lietuvoje ir svetur – Tai suraskite tą, pasimetusį istorijos peripetijose, pamirštą lietuvišką raštą! Jo egzistavimas akivaizdus. Jūs turite valstybės finansavimą, galingas kompiuterines programas, galite prieiti prie įvairių archyvų ir visa kita, kas reikalinga tokiems atradimams padaryti. Kaip intrigą, galiu pagarsinti paskiausiąjį Juozo Šeimio atradimą. Europoje labai daug pagoniškosios kultūros sunaikinta, bet šios kultūros nuotrupų galima surasti net JAV. Neseniai jis gavo nuotraukas iš Čikagos muziejaus, kuriame eksponuojamos kelios stelos, savo užrašais bylojančios apie Sūduvių žygį prieš Persijos karalių Darijų (apie 512 m. p. m. e.) ir po šio karo nuklydusius net į actekų šalį.
      Kada europiečiai atrado Ameriką?
      Yra ir daugiau intriguojančių atradimų. Norint juos atskleisti reikėtų pasidomėti Londono Oksfordo universiteto profesoriaus Norman Davies veikalu „Europa, Istorija“.
    Šis garbus profesorius, nagrinėdamas Minojinę civilizaciją Kretoje, remdamasis sero Arthuro Ewanso kasinėjimo Knose rezultatais, pripažino, kad Minojinę civilizaciją Kretoje galima suskirstyti net į devynias fazes, kurių net pati vėlyviausia, apie 1500 m. p. m. e. „nekvepia“ helenizacija, nors ši sala arčiausia Graikijos todėl daugelis mokslininkų manė, kad joje turėjo gyventi graikai.
      Taip, graikai apgyvendino šią salą, tačiau tas įvyko žymiai vėliau. Tai, anot profesoriaus Norman Davies patvirtina net išlikęs linijinis raštas, kuris skirstomas į dvi grupes, taip vadinamas Kretos linijinis raštas A ir Kretos linijinis raštas B.
      Profesorius Norman Davies apgailestauja, kad Kretos linijinis raštas A yra dar neiššifruotas, todėl galima tik spėti, kad Minojinės civilizacijos laikotarpiu Kretoje gyveno ne graikai, o hetitai, minimi Egipte Ramzio II valdymo laikais.
      Profesorius Norman Davies, rašydamas savo garsųjį veikalą nežinojo, gal ir dabar dar nežino, kad paslaptingasis Kretos linijinis raštas A jau iššifruotas gerbiamojo Juozo Šeimio, naudojantis Ž. F. Šampoljono metodais, remiantis lietuvių kalba.
      Ar gali būti tokia tiesa?
    Pasiskaitykite Algirdo Grėbliūno straipsnį „Ką mena Kretos salos seniausieji“, paskelbtą internete.
      Autorius, pasitelkęs lietuvių kalbininkų išvadas, nagrinėdamas šiandieninės Lietuvos vietovardžius, lietuviškus vardus ir pavardes, suranda gausybę patvirtinimų, kad Kretos salos pavadinimas bei jos karaliaus Mino vardas turi daug atitikmenų. Iš to jis daro išvadą, kad hetitai buvo gentis, kalbėjusi lietuviškai. Šiose prielaidose gali būti tik vienas permastytinas dalykas. Hetitai gyveno Mažojoje Azijoje, todėl autorius mano, kad būtent šios gentys darė įtaką Egipto ir Kretos salos kultūrai. Straipsnio autorius nemano, kad Kretoje galėjo gyventi savarankiška lietuvių gentis, pasivadinusi hetitais ir su tais, kurie gyveno Mažojoje Azijoje sietis tik panašia kalba ir religija, nes Minojinė kultūra ir Mažosios Azijos hetitų kultūra skiriasi, tačiau tas dar labiau sustiprina teiginį, kad lietuvių gentys yra Europos atėjūnai, pasklidę po labai didelę Eurazijos teritoriją. Vien tik Pabaltijo teritorijoje gyvenusių aisčių genčių gausumas rodo, kad jie yra labai didelės, galingos ir kultūringos civilizacijos dalis.
    Kur susikūrė ši civilizacija?
    Dar paslaptis, tačiau prie jos įminimo nuosekliai artėjame.
    Kokiu keliu artėjame, suprantamiausiai atskleidžia Juozo Šeimio trumpa autobiografija. Juozas Šeimys gimė nedidelėje Daukšių kaimo tipo gyvenvietėje Marijampolės rajone. Lietuvos istorija susidomėjo nuo pat pirmosios istorijos pamokos, gautos Daukšių aštuonmetėje mokykloje. Vos išgirdęs istorijos mokytojo vaizdingus pasakojimus apie lietuvių kovas su kryžiuočiais, grįžęs po pamokų tuoj pat suskirstė kaimo berniukus į lietuvius bei kryžiuočius ir kovas tarp šių tariamų priešų žaisdavo iki pat sutemų.
    Ūgtelėjęs susidomėjo kolekcionavimu. Pirmoji, jo paties vertinimu vertinga kolekcija tapo išimtų iš apyvartos monetų kolekcija, kurią beje brolis iššvaistė kai Juozas Šeimys atliko būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje.
      Būdamas vyresnėse klasėse mūsų herojus susidomėjo lietuvių kalba. Jau tada jo jauną protą patraukė gražus kalbos skambėjimas, priegaidžių įvairumas, kirčiavimo subtilumas, ką jau kalbėti apie sinonimų, antonimų gausumą. Kaip ir kiekvienam jaunuoliui, užkluptam pirmosios meilės, ši kalba labai tiko eiliuotiems jausmams išreikšti. Tačiau poezija tebuvo trumpalaikis susižavėjimas.
    Tikrasis susižavėjimas, vėliau tapęs gyvenimo būdu, buvo senovinių daiktų, ypač monetų kolekcionavimas. Šiam pomėgiui susiformavus pirmiausia atsirado tikrų senovinių monetų kolekcija. Štai, nuo tos senovinių monetų kolekcijos, sakykim, viskas prasidėjo. Juozui pirmą kartą pavyko iššifruoti, kas parašyta Lietuvos kunigaikščio Kaributo kaldintose monetose. Čia negalėjo būti abejonių, jog parašyta lietuvių kalba. Bet šis pirmasis pasisekimas tebuvo ilgo ir kruopštaus pasiruošimo rezultatas, kuris nebuvo „stebuklingas praregėjimas“, kaip kartais bando pašiepti skeptikai, neturintį specialaus išsilavinimo bei mokslinių vardų lietuviškojo rašto atradėją.
      Ne... Šitų sudėtingų šifrų rakto Juozas Šeimys nesusapnavo, kaip garsusis rusų mokslininkas M. Lomonosovas savąją cheminių elementų periodinę lentelę, nepraregėjo staiga, Aukščiausiajam apšvietus protą, tai buvo pasiekta ilgamečiu, alinančiu, skrupulingu darbu.
      Dar mokydamasis Daukšių aštuonmetėje mokykloje Juozas Šeimys susidomėjo istorijos vadovėliuose spausdinamais paslaptingais hieroglifais. Jam buvo labai smalsu sužinoti, kas ten galėtų būti parašyta. Tada jis nė neįtarė, kad kai kurie hieroglifai jau seniai yra iššifruoti ir perskaityti. Norėdamas sužinoti daugiau apie tuos paslaptingus, taip magiškai traukiančius ženklus jis dažnai lankydavosi miestelio bibliotekoje. Deja, surasti kažką naudingą kaimo bibliotekoje jis ir negalėjo. Akys nušvito, kai studijuodamas Kauno Politechnikume, pateko į šios mokslo įstaigos biblioteką, per kurią rado kelią ir į kitas rimtas Kauno miesto bibliotekas. Kai jo bendrakursiai linksmai leido studentišką laisvalaikį, Juozas tūnodavo bibliotekose čia atrasdamas vis didesnius lobius. Būtent taip jis susipažino su egiptologijos mokslu ir jo pradininku prancūzų mokslininku Ž. F. Šampoljonu, o jo darbų nagrinėjimas nurodė kelią į išsvajotųjų hieroglifų atpažinimo paslaptis.
      Gal daugelis skaitytojų nusivils, nors Juozas Šeimys tuo labai apsidžiaugė, kad nieko antgamtiško šiame paslapčių labirinte nėra. Tai tik garsai, išreikšti pasikartojančiais piešiniais, kaip jie pasikartoja mums išsakant mintį arba užrašant, naudojantis dabartiniu lotynišku šriftu. Visa paslaptis kokia kalba ištarsime „išronytąjį“ simbolį, nes tik nuo to priklauso kaip visas žodis suskambės.
      Ilgus metus Juozas Šeimys žavėjosi Ž. F. Šampoljono atradimais ir laikė jį nepajudinama uola, kol vieną kartą pastebėjo, kad šis neabejotinas autoritetas kartais nusižengia bendroms hieroglifų šifravimo taisyklėms. Praleidžia nematom jam nepatikusį hieroglifą, žodį pradeda skaityti visai ne iš tos vietos, kurią akivaizdžiai nurodė paslaptingojo hieroglifo raižytojas.
    Tai ką daryti? Negi reikės nusivilti tik pagarbos ir šlovės vertu mokslininku – Egipto rašto tyrinėtoju?
    Ne. Nė už ką, prie tokios išvados priėjo lietuviškųjų runų atradėjas. Ž. F. Šampoljonas mokėsi senosios graikų kalbos, todėl vėlesnės epochos įrašai jam buvo lengvai įkandami, o štai ankstesnieji, parašyti seniausiąja indoeuropiečių prokalbe, apie kurią garbusis mokslininkas galbūt nė nepagalvojo, jam liko paslaptis.
- Kas yra sunku suvokti Ž. F. Šampoljonui, man yra paprasta, nes aš ir šiandien kalbu ta kalba, - rašo savo knygoje Juozas Šeimys, ir savo teiginius patvirtina iššifruotu užrašu „Čia yra hita“ (Kretoje prieš 3512 metų).
      Štai kodėl Ž. F. Šampoljono darbuose įsivėlė klaidos.
      Klaidos! Argi kiekvienas žmogus neturi teisės klysti?
      Galbūt ir Juozas Šeimys kai kur suklysta, tačiau jo šauksmas, kad Lietuvos istorija prasideda ne 1009 metais, vertas pagarsinti visu garsu.


Albertas Drešeris
Marijampolė,
2008 02 23
2008-02-23 18:26
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 0
 
Blogas komentaras Rodyti?
2010-05-02 11:48
Gilidea
Pakomentuosiu:

1. Albertai Drešeli, periodinę elementų lentelę susapnavo ne Lamonosovas, bet Mendelejevas.

2. Du klausimai: kiek kalbų moka Šeimys, ar moka graikų kalbą? Ir antas klausimas. Ar šeimys yra kada nors gyvenime asmeniškai dalyvavęs archeologiniuose kasinėjimuose?

3. Pasidomėjau Juozo Šeimio "studijom", ir štai keli jo "mokslinių argumentavimų" perliukai:

http://www.youtube.com/watch?v=UeY2TRs7Lsc&feature=related

(Kas nenusimano apie titnago apdirbimo techniką, pasakysiu tiek, jog titnagas yra iš pradžių skeliamas skeltėmis, veliau skeltės retušuojamos. Titnagas labai kietas akmuo ir lengvai skyla, tačiau nuskyla nenuspėjamos formos ir dydžio skeltės, t.y. negalima parašyti rašto ant titnago naudojant retušavimo techniką)

http://www.youtube.com/watch?v=FmRa8upkTX0&feature=related
(be komentarų)

http://www.youtube.com/watch?v=UafhTbl0U88&feature=related
(tai bent šifravimo-kodavimo senovinis raštas...)


Tai yra baisu. Žmonės, netikėkite aklai visais žmonėm. Vis tik moksliniai laipsniai ne šiaip sau dalinami, o už nuopelnus. Aš pats esu dirbęs archeologiniuose kasinėjimuose kartu su vienu garsiausių lietuvos archeologų Algirdu Girininku, tai per tris mėnesius darbo, irgi šiek tiek spėjau susipažinti su archeologija bei akmens amžiaus istorja.

Mano išvada tokia - Juozas Šeimys yra mokslinis šarlatanas. Be to man regis jame įžvelgiu šizofrenijos apraiškų.

Komentavo Edvardas Kuzavinis, tinklapio www.atoveiksmis.lt autorius.

Sorry, bet savo žodžių neatsiimsiu.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-04-05 02:44
Nuostabus straipsnis, draugiskas ir palaikantis. Dekoju autoriui uz musu Didvyrio Juozo Seimio palaikyma. Pirma syk apie si zmogu ir jo tyrimus suzinojau pamates filma internete. Nuo to laiko, labai smarkiai domiuosi ir kuo toliau, tuo daugiau atrandu apie musu didinga praeiti. Su tokia istorija turime daug ka pergalvoti.

Bukime vieningi ir atskirkime pelus nuo grudu. Musu Atpildas arteja, turime jo sulaukti.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-03-20 21:54
urantija
Gana įdomus straipsnis. O dėl tiesos...Ji išaiškės vėliau. Juk ne viena tiesa pasakyta būna patvirtinta ir po 100 metų. Tokiu atveju būna rašoma. Jau prieš 100 metų vienas savamokslis tai buvo atradęs, tačiau niekas nekreipė dėmesio ir nesureikšmino ar tyčiojosi. Turėtų istorijos mokslo vyrai susidomėti ir išklausyti, pabandyti kartu paieškoti. Bet jei pasitvirtins, kiek kils diskusijų, tad geriau nesigilinti. Ir kitų istorikų vadovėliai taps bereikšmiai. Mes dar daug ko nežinom, juk kiekvienais metais kažka vis paneigia mokslininkai...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-03-12 11:13
Proza i kas
4
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-03-11 16:29
drešeris
Nesu aš mokslininkas, kad galėčiau čia skelbti mokslinius straipsnius, nesu ir istorikas, kad galėčiau įrodyti, teisus ar neteisus Juozas Šeimys, esu žmogus, kuris asmeniškai pažįsta šią asmenybę, todėl tiesiog privalėjau aprašyti tą kūrybinį Juozo Šeimio kelią, kurį jam teko nukeliauti, kad pažintų tai, ko siekė nuo jaunų dienų. Šiuo savo rašiniu siekiau nutraukti spekuliacijas, kad runų raštas yra tik Juozo Šeimio fantazijos vaisius, nes kaip matote jau yra ir kitų žmonių dirbančių šia kryptimi. O dar labiau rūpėjo suintriguoti tuos, kurie galėtų nenuginčijamai patvirtinti arba paneigti šį unikalų lietuviškojo rašto egzistavimo teiginį. Juk paneigti, kad pagoniškoji kultūra yra kur kas senesnė negu vakarietiškoji tikriausiai nepavyks net patiems aršiausiems skeptikams.
Pagarbiai,
Autorius
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-03-11 01:42
vilnelė vėl
3
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-03-10 23:27
murder in the first degree
Konkursinio kūrinio įvertinimas - 4.

Atleiskit, bet vis dėlto turėtume pripažinti, kad moksliniai straipsniai arba knygų recenzijos ne itin įtinka į kūrybinio literatūrinio konkurso rėmus...

O šiaip, aišku, jūsų teisė ieškoti istorinių tiesų, labai džiugu, kad yra tokių žmonių, nors su tokiomis interpretacijomis ir nelabai sutinku.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-03-10 13:25
kadugėlis
6
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-03-09 21:52
4
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-03-09 16:39
Arūnas Vasiliauskas
4
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-03-09 14:40
Lietuvė88
2
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-03-08 20:40
Phurija
vos neapsivėmiau perskaičius, tekstas sukėlė nemalonų šleikštulį ir ties įrodymais apie Kretos ir LT giminystę sutampė. už nesveiką istorinę beletristiką ir smegenų plovimą neapsiskaičiusiems tautiečiams atsisakau šį tekstą iš vis vertinti. 0
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-03-07 18:17
ceegle
10
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-02-26 21:17
Fruttini
Nors ir nemažai užtruko, kol perskaičiau, bet vis dėlto, labai protingas ir patriotinis darbas.Pateiktos įdomios, man dar negirdėtos mintys, puiku, kad prisimenama praeitis, į ją gilinamąsi.Dar geriau, jog kūrinyje pasakojama apie paprastą žmogų,jo meilę tėvynei,nuoširdžius ir atkaklius ieškojimus, galų galiausiai, apie pačią kalbą.Viskas viename.Gerai
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą