Rytinė dozė

kvapą lūpomis renku nuo kūno...

švelnumas, šiluma, svaigulys...

beprotiškas noras pasilikti...

renku nuo kūno nakties kvapus, trumpais, juodai baltais kadrais išnyra momentai...

alsuoju į nugarą, bučiniai patys pabyra...

taip velniškai gera išnirti iš sapno pirmam, jausti katinišką tingulį, gaudyti akimirkas tarp miego ir realybės...

išnešiota svajonė širdyje ir mintyse realybėje, arba aš vis dar sapne...

sąmonė gaudo ryto nuotrupas, siunčia signalus kūnui...

nesąmoningai ieškau mygtuko "turn off"...

bučiniai nuplazdena kaip drugiai į šviesą...

renku nakties nuotrupas - jos vis dar čia, surinksiu...

priešnuodis dienai...

lietus mano sąjungininkas, laikas sulėtėja lietuje, miestas rąžydamasis miklina gatves, vieną po kitos merkia geltonas akis, vis dar nuogas... bet jau traukia pilką rūbą...

paskutinės kelios minutės...

alsuoju plaukais, geriu šilumą oda, sąmonėje rikiuoju kadrus apsauginiuose kvapų debesyse...

žinau kiek liko...

matau mirksinčius du taškus...

galėčiau viską sustabdyti vienu rankos mostu...

šaižus garsas nukerta paskutines gijas...

aš pasiruošęs - traukiu pirmą dozę...

akys atsimerkia - lūpose žaidžia šypsena...

aš savo širdyje ir mintyse išnešiotoje svajonėje esu realus realybėje...

dabar tai jau žinau tikrai...



- Labas rytas...