Linčiuotojai

už vėjo draskomų mažų duryčių
ramybėj rymo voratinklio gijos
iš 154 paikysčių
Tik šešetas širdy atgijo

ir vėjo sūkūriai nebe tokie galingi
išbarsto negerą minutės tikslumu
labiau įtemki lyną-tingi?
tada kabaruoki nenutuokimu

ten pameni-už tų mažų duryčių
voratinkliai ir rytmečiai paklystų
ir mudu klyskime-paikystė
mažų duryčių lūpom-gražbilystės

o aš tik nesislėpt norėčiau
nei durų, nei langų, nei sienų
tik šypsenos--jomis spindėčiau--
gyventi galime ir vienu
***
per amžius mums vieno kažko permažai
ieškojimais stingdome gyvąjį laiką
ir radę nesugebam atskirti: gerai ar blogai
save, o ne kitus išmokti teisti




Skaityti »