Visa(d)ta

Juodosios skylės žvaigždėse
ištirpsta.

Subyra ta bangų materija,
iš kurios tareisi
padarytas.

Saulė skleidžia tamsą
rytą pavasaris
numiršta.

Pasaulis sisitraukia iki
mylėtų akių vyzdžio
dydžio.

Tavo akis- mėlinos
bet ir jos jau jausmų
nebeatpažįsta.

Kai krauju kambarys užspringsta
ir darosi mirtinai
tylu.

Bet ryja  šviesulius ir toliau
visata tik dabar jau
naktimis...