Tu sugrįžai, bet nieko nebeliko,
Tik šaltą rudens lietų sutikai.
Ir žodžių tų švelnių širdy neliko,
Kuriuos kadaise man vienai sakei.
Aš išėjau, o tu vis laukei, laukei,
Ir degė skausmas tavo širdyje,
Aš negirdėjau, o ji šaukė
Tolyn nueinančią mane...
Ant mūsų melės tako niekas nebeauga,
Tik pėdsakai kreivu braižu išdilę,
Tu šitą mūsų paslaptį išsaugok -
Čia viens kitam pasakėme, kad mylim.
Ant mūsų meilės tako niekas nebeauga,
Ir mes jau niekada nebūsim dviese.
Pilkų akių tavų neprisiminsiu.
Tu visa tai užmiršk arba... išsaugok....