Prisiminimais

Henrikui Nagiui


Nuvaitotais sparnais,
Lekiu aš į žydrą žydrynę.
Bet paslapčia ištryško
Noras išgyvent.
Jis it rudens fasonas
Taip pat lekia įlindęs į priešpriešinį eismą.
Ir lėkti pasiryžęs
Pakelt raudoną plėvę
Suteikiančią drąsos  sekundę
Ir nepaliaujamą norą skrieti.