Pulsas

Apie gęstančias sutemas
Akių kampučiuose tavo
Niekada nerašysiu.
Tik išbrauksiu save
Iš romiųjų būrio.
Rankos mostelėjimu,
Tylesniu už vėją plaukuos,
Išeidamas atsisveikinsiu
Su amžinu savo nebylumu.
Šydas krenta, apnuogina,
Atgula ant pėdų basų
Mano klampi dabartis.
Susigėrus į žolę audra
Jau taip nebaugina ir kraujas
Savo tėkmėj atpažįsta gyvenimą.
Pulsas. Pagal jo ritmą
Tik tu viena sugebi šokti.