Vėjo blaškomos mintys

Pučia vėjas atšiaurus
Už apšviesto lango,
Bet vis tiek man nebaisu, -
Juk lauke jis sklando.

Aš galiu gulėt ramiai,
Į lubas žiūrėti.
Subrazdės palangė, - lai!
Nieks nešoks žiūrėti,

Ar stulpai blyškios šviesos
Gatvėj tebestovi.
Juk į darbą – tik rytoj,
Kai šviesa pastovi.

Kaip gerai man būt namie,
Kai veikiu, ką noriu,
Bet gali ir tu užeit
Ir sutikt rytojų.