Ruduo

Ar bus ruduo?

Taip, bet ką aš už tai gausiu?

Istoriją apie salą, kurioje gyveno tylūs žmonės. Beveik neturėjo žodžių, tik keletą. Mažoje saloje - o ji buvo maža - nėra apie ką daug kalbėti. Ir spalvų neturėjo, tik pilkos dvyliką atspalvių ir dvi juodas – juodą ir pilkai juodą. Kai pabusdavo, gerdavo juodą kavą ir pusryčiaudavo, kai pavargdavo – užmigdavo, kai nugriūdavo balon – skalbdavo kelnes. Saloje nereikalingo nebuvo nieko ir nė vieno, voratinklius naudodavo musėms gaudyti, žaizdoms gydyti ir žiūrėti į rasos lašus juose.

Vieną dieną metuose visi susirinkdavo ir statydavo laivą. Pastatydavo tylomis ir greitai, buvo nuo mažens įgudę. Nudažydavo viena iš pilkų spalvų ir sudėdavo į jį viską, ką per metus nereikalingo turėdavo radę, išradę, sukaupę, gavę ar susapnavę, ir išstumdavo į jūrą iškeltomis burėmis.

Ruduo yra toks laivas.