kas gyvena Antakalny?

na kas gi kas gi toks slapukas?
čia gi juk paprastas miestukas!
maži kaimeliai Lietuvos -
o čia - didžiulis Vilniuje pūpsos!

Antakalny gyvena mūs santechnikas!
jis toks gudrus it mažas lapinas.
ir dar - pas mus gyvena ponia Vasė!
jinai - tikra ilgakasė!

pas mus dar slypi ponas Jonas.
na toks, toks didelis baronas!
ir dar, maža pelių kruvytė...
ji čia, tokia bejėgė it lėlytė.

čia stovi „Drogas“, vieša stotelė,
ir parduotuvių čia tikrai per daug!
gerai čia prisodinta augalų,
čia rūksta mano žodžiai kaip iš pypkės!

savaime aišku, nerūkau!
bet rūkalių miestas - juk pas mus!
kad ir kokį pavyzdį aš rodau,
vaikai rūkys ir dūmą ris.

nu ir žinok, iš kur dabar
tų bomžų einant vis vaidenas.
ne vien tik bomžų, dar - alchašų.
apsaugok Dieve, dievaži.

aplink atrodo gyveni
kaip koks nušiuręs, nesiprausęs.
kokia ir aplinka - toks ir žmogus.
ir nieko čia nepadarysi.

na ką, Antakalny gyvent gerai,
bet ne per visų geriausiai.
galva vis svaigsta - rūkalai,
ir vis ant šiukšlės slyst bijai.

P. S. primenu, kad per daug nevarykit, čia patys pirmieji mano eilėraščiai.. dėkoju.:)