aš ant blakstienų <...>

1000 fėjų su lakmuso lapeliais, kurie sugeria visus žodžius.
absoliučiai viską.
absurdas. 

VISADA JAUČIU TAVO BEPROTIŠKAI ARTIMĄ IKI SKAUSMO MYLIMĄ KVAPĄ. SKONĮ. JAUSMĄ.
nežinau ar norėčiau pamiršti.
tyliai m.
garsiai verkiu viduje. plyštu. gendu.
kaskart vis labiau Tavęs ilgiuosi.
krentu į pačias aštriausias, duriančias mintis.
negaliu jų pakęsti.

kiek daug. nežmoniškai. Tavęs praradau.

kai vakare imu galvoti apie Tave, atbėga mažutė nemiga, užsiropščia ant mano pailgos ir žvaigždėtos pagalvės, kuri dar vis kvepia laukais, ir stebi mane savo iš nuovargio paklaikusiomis akimis.

būna skausmingai ilga naktis.
kol abi pavargstam save kaltinti ir užmiegam.

iš skausmo net visas kūnas ima tvinkčioti.
Dear God, better days, please.