Paloma, deklamuoju šiandien lygybę
tarp vaizdo ir vaizdijančio. Plėvelę,
čežančią tarp nuostabos ir perversijos.
Tai – ne mano, kūnas paskandino
mano nuosavą balsą, pro mano burną
šalinamas visas paveldėtas triukšmas,
siūlėse įsiūtas įsiūtis, jis jungia visa,
Paloma, tavo stygas ir mano stigmas.
Mano eilės apie vyro ir viralo dvejetą,
iškilmingą lyg nulį, žinau, sukelia
niežulį, žilumą ir niekulį. Toks yra mokslas
apie būrimą iš maisto tarpdančiuos,
menamą meną, skiemenuojamą meną,
vedybinį tiką nuo staiga atskilusios
belytės lyties ar
pelytės. Paloma,
kartus sukurtasis kartojimas.
Jie apspistų lavoną tarytum stebuklingą
nunokusį vaisių ar sugautą didžuvę,
masė musių, mano mintys apie masę muselės
būtų jiems bendra aureolė.
Virš jų visų, tapusių purvinais
laidotuvių vynmaišiais.
Distancija – proga judesiui, Paloma,
didelė distancija – dideliam judesiui,
galbūt anapus, apie tai
šakoš šakytum šako – būčiau
panaši į pilką sarafaną (o gal šafraną?).
Kurį laiką jie skirtų daugiau
laiko savo moterims – jų kojinėms
užsimauti ir nusimauti.
Labai patinka – šitiek emocinės spalvos! Ir tekstinė formulė visada be galo originali – net labai stengdamasis, sunkiai ką nors panašaus "suvapaliotum". Tiesiog ačiū už galimybę patirti estetinį kaifą.
kai išskalauju vyro ir viralo dvejetą iš jūros surumo
kai jis tįso lyg laidotuvių vynmaišis nusėtas savo niežulių niekuliu
svetimas ir nebereikalingas tarpudančių maistas
kurį privalu atiduoti musių masės aureolei
iš mano siūlių išlenda pelės krebždėjimu moteris
ir bučiuodama pėdas užmauna jam kojinių šilką...
Kalbininkai ir lietuvių poetai bei filosofai nuolat, be jokių skrupulų, vartoja junginį "didelė distancija". Galima surast aibę pavyzdžių per "Google".
Ne klaida. Šiaip pagal mano irn ne tik mano teoriją šiuo atveju Okinawa, kaip vaizdijantis, atitinka savo matomą vaizdą. Ridikiulį:) Klaidą:) Slėgtainį:)
Ridikiulis. Mano pažįstamas laikė šunį tokiu vardu. Rado jį gatvėje. Šuo atsiliepė šaukiamas Ridikiuliu. Dėl to tą šunį ir pasiėmė. Tas mano pažįstamas buvo labai negražus, dramblotas ir itin kompleksuotas vyras, gal todėl Ridikiulis jam ir patiko: toks pats ridikiulis. Jie žiūrėjo vienas į kitą ir jautė turį teisę būti. Tarp kitko - "didelė distancija" - kalbos kultūros klaida, man atrodo. Kas tie "Jie"? Slėgtainis.
VISOSE įmanomose siūlėse neišvengiamai įsiūtas įsiūtis - tą norėjau pasakyti. Tai - mano prielaida ir tam tikra spekuliacija apie galimą daiktų santykį, kuris galioja ir žmonėms. Visa, kas jungiama susiuvant, išlaiko primapradę atskyrimo trauką. Siūlėse glūdintis įsiūtis yra šios atskirtumo traukos sukeltas įsiūtis; tai - metafora. Toliau einantys vedybiniai ženklai yra pagalbinės priemonės, bandančios šiek tiek užvesti ant kelio pasimetusį skaitytoją:))