Nakties stebuklas

Nakties tyloje, kai tik žibintai  šviečia, aš suvelsiu tau plaukus nuskynusi žvaigždes
į rėtį. Pakilus į dangų, rinksiu akinančias žvaigždes tau. Nuspalvinsiu tavo odą kapų grumstais . O kad mylėtumei
mane, nuskynusi rožę raudoną, raudoną, įdėsiu tau į krūtinę. Paimsiu iš jonvabalių ir kapinių žibintų tavo akims šviesos.
Lūpoms  karšto kraujo iš verkiančios mažos mergaitės, kuri  tupi vieniša prie vartų...
Taip pat strėlėmis  pervertų varnų kraujo  įpilsiu tau iš ąsočio į arterijas.

Tu būsi  mano nakties sūnus . be to surasiu šilkverpių ir išausiu  nuostabų šilko aprėdą. Iš varnų,  šiksnosparnių ir voratinklių
padarysiu  apsiaustą. Būsi tikrasis nakties  sūnus.