dienos praskrenda lyg paukščiai,
metus skaičiuoji kaip dienas,
atrodo sustabdytum laiką, nors vienai dienai, kaip niekados
vaiku norėtum būti kartais,
pamiršti rūpesčius, vargus..
stipri ranka kad apkabintų, kad nebesijaustum pavargus
tavo gyvenimas yra prasmingas
savo darbais skleidi Tu šilumą nusivylusioms širdims
tik kad Tave nors kartą kas suprastų, užjaustų,
paguostų ir mylėtų kai verki