Pragaro vaikis

Juk visas mus už nosies vedžioji
Nesunku iš pavydo subliūkšti
Ne vienai Tu-pagunda saldžioji
Nesutramdomas pragaro vaiki

Tu-dykynė, kur siautėja smėlis
Tu-audra ir perkūniškas žaibas
Tu-vėsus, kaitroje debesėlis
Tu-aušra ir saulėlydis žvairas

Galvas sudrumstei iki pat dugno
Lyg gaisras apdeginai širdis
Ir žinau, kad Tu pragaro vaikis
Dar daug košės gali mums privirti

Kaip mielai Tave nužudyčiau
Ateis laikas, kai nutversiu Tave už ragų
Ir tada nebekelsi širdyse gaisrų
Visom bus labai ramu