Analizuoti

1. EXT. Siaura senamiesčio gatvė - diena.
 
  Ruduo. Lyja. Girtas žmogus, apsirengęs fraku, eina griuvinėdamas, ramstydamasis gatvės sienomis. Jis - operos solistas JONAS. Dainuoja Peace Orchestra dainą - The Man Part two.

Parkrenta į balą. Toliau dainuoja. (apie minutę)



2. INT. Sovietinio tipo valgykla - diena.

Jonas sėdi visas šlapias ir valgo sriubą. Kitoje stalelio pusėje sėdi TOMAS (nevykęs menininkas, tapęs pradinių klasių mokytoju) Tomas geria alų.
Tomas klausia Jono:
- Žinai Tosca?
- Tai aišku.
Uždainuoja ištrauką iš operos Tosca. Tomas nutraukia:
-Ne.. Grupė tokia yra.
- Tada nežinau.
Sėdi abu susimastę. Valgo, geria. Padavėja sukinėjasi aplinkui. Kabina paveikslą su trim žmonėmis einančiais vieškeliu. Šalimais kaba M. Gandi portretas.
Tomas:
- Gal einam į koncerta šiandien?
- Toscos? (juokiasi)
- Ne. Gelžbetonio.
Jonas:
-Palauk truputį. Padavėja! (šaukia)
Prieina padavėja.
- Taip?
Jonas:
- Kodėl mano sriuboje musė?
- Jūs ką? Taisyklių neskaitėt?
- Kokių taisyklių?
- Va, ana ten.
Parodo ant durų užklijuotą milžiną raštą. Jis visas kuo smulkiausiai prirašinėtas visokiausių taisyklių.

Vakaras. Jonas stovi prie tų pačiu taisykliu ir vis dar jas studijuoja. Įeina Tomas:
- Nu tai varom?
- Palauk. Aš tuoj.
- Kiek tu gali čia stovėti? Jau 7h čia stovi.
- Na gerai. Einam.

3. EXT. Gatvė - naktis.

Gatvė tyli, nei žmonių, nei mašinų. Aplinkui labai tamsu. Tomas ir Jonas eina gatve. Iš viršaus truputį apšviesti jų veidai. Tomas užsirūko. Jonas sako:
- Manai, vertėjo?
- Ką? Parūkyt?
- Ne. Eiti į koncertą.
-Tai aišku, kad vertėjo. Gi į Gelžbetonio koncertą einam, tai ne į kokį makroflexo koncertą..
Prieina vidutinio amžiaus moteriškė su mažu šuniuku ant rankų. Moteriškė klausia vaikinų:
- Gal žinot, kur artimiausias  parkas?
Jonas:
- Va, praeinat skverą ir į dešinę.
- Ačiū.
Moteriškė nueina tolyn. Girdisi jos tolstantis balsas: - Galėsi pagaliau pašikti, šuneli.

4. INT. Naktinis klubas „11“ sekundžių - naktis.

Ant scenos groja grupė. Kai ji groja, skamba gitaros, vokalistų balsai, visa grupė guli ant žemės ir nejuda. Kai prasideda 11 sekundžių spengiančios tylos intarpas visa grupė pradeda plėšytis, žiaupčioti ir t. t Ir taip kartojasi. Klubo šokių aikštelėje šoka vienodai apsirengusių porelių būrys. Visi užsidėję ausines ir šoka pagal savo muziką. Jonas su Tomu prieina prie baro. Jonas:
- Man kaip visą laiką. Kokteilį 11 sekundžių.
Duoda kokteilį, į kurį įdėtas sekundometras. Jonas užsižiopsoja į netolygų veiksmą scenoje.
Tomas sako:
- Greičiau gerk. Jau tuoj baigsis 11s.
Baigiasi 11s. Barmenas tai pamatęs, iškviečia apsauginius ir išmeta lauk Joną ir Tomą.

5. EXT. Skersgatvis - naktis.
Tomas:
- Gal einam į 12 s barą?
- Ne, aš vistiek per 12s nespėsiu išgerti kokteilio..
Vėl abu eina tamsiomis gatvėmis. Abu užsirūko. Jonas:
- Tu rūkai tik vakarais?
- Taip.
- Aš irgi. Dėl to man žiema patinka, greičiau vakaras ateina..
- Mhm.

Abu atsisėda ant suoliuko šalia gatvės ir ligoninės. Abu susimastę dairosi, analyzuoja aplinką. Tomas:
- Kaip tavo sesei sekasi? Nesusirgo dar?
- Lyg ir ne. Tikiuosi... (liūdnai)

6. INT. Netvarkingas kambarys - naktis.

Jono sesė SAULĖ - prostitutė. Raudonai apšviestas kambarys, Saulė kraunasi lūpdažius ir visa kitą į rankinę. Ji rodom nuo kaklo iki pusės. Krūtinė nuoga, o vietoj krūtų dvi burnos. Kairioji burna-krūtis sako:
- Nu ką, vėl į darbą..
- Aha. Žinok, kaip vakar mane tas senis apgraibė. Dar dabar skauda.
- Žinau, tave tai tik apgraibė, o man ir įkando..
- Įdomu, kaip mūsų draugei apačioje sekasi. (lūpas patempia žemyn)
- Nekaip.. Girdėjau gimdos vėžys dar ir AIDS..
- Gaila, reiškia ir mes ilgai netrauksim.
Saulė užsideda liemenuką, apsirengia, užrakina duris ir išeina.

7. EXT. Suoliukas šalia gatvės ir ligoninės - ankstyvus vasaros rytas.

Jonas su Tomu ir toliau sėdi ant suoliuko. Į primamąjį įsuka kaukiantis greitosios automobilis. Visą naktį jie skaičiavo greitosios automobilius. Jonas:
- Kiek suskaičiavai?
- 16.
- Einam paklaust, kiek iš tų 16 mirė?
- Nereikia. Bijau.
- Aš irgi.
Jiems besėdint ir begalvojant apie gyvenimą, pribėga dvi krūtys spiegdamos:
- Vėl išprievartavo!!! Vėl!! Vėl!!

Tomas su Jonu nustebę žiūri į jas. Jos prabėga. Tada atbėga apsiverkusi, sumušta Saulė. Jonas pašoka ir prieina prie jos:
- Kas tau atsitiko?
- Kas, kas? Tas pats, kas ir Tomo, Jono, Tado ir visoms kitoms sesėms...
- Atsiprašau, kad aš negalėjau padėti. O gal galiu??
- Gali. Duok bapkių, kad galėčiau išmaitinti savo nesveiką vaiką.
- Bet aš tik paprastas operos solistas. Ir dar studentas..
- Man nusišvilpt. Man gyvent reikia
TOMas (garsiai ir išdidžiai):
- O kam tau gyventi, jei tu tik tenkini kitų iškrypusius norus, o ir tavo vaiką prižiūri „16 sekundžių“ vaikų namai.
- Trenkti Jūs visi!! Visi!!! Visi!!
Jonas sako:
- Bet ir tu ne išimtis..
Saulė bėga gatve, ją nutrenkia greitosios automobilis. Išlipa gydytojai, įmeta ją į mašiną ir įvažiuoja į primamąjį. Tomas:
- Ji septyniolikta..
Jonas:
- Aš būsiu aštuonioliktas..
Nubėga ant gatvės. Atsistoja vidury gatvės. Niekas jo nenutrenkia. Parkrenta ant kelių. Uždainuoja dainą - THOM YORKE - Analyze. Tuo tarpu Tomas sėdi ant suoliuko. Pro jį prabėga Saulės krūtys spiegdamos:
- Mus ne tik išprievartavp, bet ir nužudė.. Vargas mums. VARGas.. Kur mums dėtis? Kas priglaus mus prie šiltos krūtinės?? Gal tu? (klausia Tomo)
Tomas:
- Man dalies neužtenka. Man visuma patinka.

Krūtys ir toliau bėgioja ir spygauja ta pačią melodiją.

8. EXT. 1945 metų antrojo pasaulinio karo laukas. - diena.

Daugybė lavonų mūšio lauke. Po lauką bėgioja koja spiegdama:
- Kam reikia naujos kojos? SVeikos ir naujos kojos? Laisva koja?

9. INT. Apgriuvusi geležinkelio stotis - diena.

Žmonės laksto pirmyn atgal it pakvaišę. Visi tempiasi rūbus, maistą ir t. t Ant suoliuko sėdi JONAS IR ADOLFAS (aktoriai tie patys, kurie vaidino Joną ir Tomą). Jonasi:
-Kur trauksim vėliau?
- Ne mūsų reikalas..

Abu tyli. Privažiuoja traukinys. Abu stojasi, tempia bendrą lagaminą. Tik staiga iš jų lagamino pabyra knygos. Vien tik knygos.. (sulėtintai viskas vyksta) Adolfas:
- Mūsų visų turtas..
- Bet mes turim važiuoti. Jau traukinys važiuoja.
- Bet...
- Bėgam.
  Jonas žiūri nostalgišku žvilgsniu į knygas.

10. INT. traukinys - diena.
   
Įšoka į važiuojantį traukinį. Abu atsisėda šalia motinos su trim vaikais aplink. Motina:
- Viskas bus gerai, vaikai. Taip jau yra, kad visi dabar laksto ir skuba. Vieniems maistelio trūksta, kitiems rūbų. Bet paprasti žmogučiai nesipyksta dėl maisto ir rūbų. Yra keli dėdės, kurie mėgsta labai daug žmogeliukų į vieną vietą sugrūsti. Argi ne taip, jaunuoliai? (klausia Jono ir Adolfo)
Abu atsako nuoširdžiai:
- Būtent taip.

Vaikai prisiglaudžia arčiau mamos. Po kiek laiko traukinys sustoja, nes bėgiai susprogdinti.

11. EXT. geležinkelis - diena

Lauke migla. Visi išlipa ir patraukia „savais“ keliais. Jonas ir Adolfas eina palei bėgių nuolaužas. Ne toli bėgių žmonės kasa apkasus.. 50 cm gylio. Beprasmiška. Skamba Radiohead - Hunting bears.

12. EXT. miesto priemiesčiai - diena.
  Šiaip ne taip Adolfas su Jonu nusigauna į miestą, nueina į pabėgelių stovyklą. Nakvoja.

13. INT. fabrikas - diena

Jonas su Adolfu krauna ginklus į dėžes. Visi darbininkai paniurę. Baigiasi darbas. Visi gulasi ant gultų pačiame fabrike. Kitą rytą vos tik Adolfas pramerkė akis, Jonas šypsodamasis tarė:
- Su gimtadieniu!! Žiurėk, ką atvežiau. Atsimeni? (stovi senas vežimėlis, panašus į maximos vėžimėlį)
Adolfas šoka iš gulto ir iššoka į vėžimėlį. Jonas stumia vėžimėlį ir abu džiūgaudami važinėjasi po pabegėlių stovyklą. Vaizdas pereina, kai jie abu dar maži buvo ir važinėjosi kaime su karučiu.. O tada vaizdas pereina į dabartinį prekybos centrą, kuriame Jonas su Tomu taip pat važinėjasi vėžimeliu. Važiuoja pro technikos skyrių.  Per daugybę televizorių rodo žinias. Abu netekę žado žiūri į apsiverkusį berniuką (žinios apie siaubinga potvynį Indonezijoje) Žurnalistas klausia berniuko:
- Kur tavo mama ar tėtis?
- Tėvelis nuplaukė į rytus, mama į vakarus, o va mūsų namas plaukia į šiaurę. (kartoninis namelis plaukiantis vandeniu)
Jonas:
- Mes turim ten nusigauti ir rasti jo namą.
Tomas:
- Taip. Ir rasti kitų namus.
Jonas:
Taip. Ir rasti visų tevus.

Abu išvažiuoja iš kadro. Priartinimas namelis pro rūką. Vėl 1945 metai...

14. EXT. Mūšio laukas - diena.

Rūkas. Vidury lauko stovi marmurinis stalas, ant kurio padėti šachmatai. Jais žaidžia Jonas su Adolfu. Aplink juos sulėtintai bėga dvi kariaunos. O jie ramiausiai žaidžia šachmatais. Kariaunos prabėga. Pusė guli pasliki ant žemės.. Jonas su Adolfu sužaidžia lygiosiomis. Susilanksto marmurinį stalą į mažutį lagaminėlį. Eina per karo nusiaubtą lauką. Truputį susigraudinę, truputį griuvinėdami. Truputį užkliudami už lavonų. Jonas:
- Kur trauksim po viso šito?
- Ten kur nebus viso šito.
Jonas su Adolfu ruošiasi eiti per tiltą, bet tiltą staiga susprodina bomba. Bombos sprogimo banga ir visos sklidančios nuolaužos yra apjuosiamos juodu puslankiu, Jonas su Adolfu pereina ta linija. Eina toliau. Pamato gražią slaugę (ji panaši į Saulę), kuri tikrina kiekvienam pulsą (aišku, taip nebūna) Groja U2 - Lemon. Mergina kartais pasirodo geltonai apsirengus arba sėdinti ant didžiulės citrinos. Tai - Adolfo ir Jono fantazija, nes tuo metu jie apstulbę žiūri į ją. Prieina prie jų ir ramiai sako:
- Kas jums? Jūs gal namie?
- Ne.
-Tai padėkit man. Sekit paskui mane.
Abu seka. Slaugė eina kaip tokia eisena kaip ant podiumo, kartais vaizdas pereina į trumpas dabarties akimirkas, kai slaugė iš tikro eina ant podiumo. Abu pamato ant slaugės nugaros ištaturuotą užrašą SS. Jonas sako vokiškai:
- Jei ką, tai mes turim dokumentus.
Tuo metu Adolfras prieina prie slaugės ir pakelia jos švarkelį, o ant jo iš tikro užrašyta SSRS. Abu pasileidžia bėgti priešinga kryptimi. Slaugė sušunka:
- Jie šnipai. Vykites juos.
Atsikelia kelios dešimtys vyrų ir puola vytis Joną su Adolfu. Jų bėgimas pereina į bėgimą mieste tarp daugybės žmonių.

15. EXT. judri miesto gatvė- diena.

Sustoja turguje, šalia knygų, kurias pardavinėja senukas. Ima apžiūrinėti knygas. Adolfas:
- Žiuriu nemažą kolekciją turit.
Senukas:
-Ai.. Čia mano sūnaus knygos. Jis kariauja.. Tuoj grįš jau. Prašė išdėlioti knygas.
Jonas ir Adolfas apstulbę žiūru į besišypasntį senuką. Jis sako:
- Na bet kaip jums padarysiu nuolaidą. (duoda porą knygų) Beje, tu (rodo į Adolfą) labai panašus į mano sūnų. Jo akis irgi primerkta.
Tada Jonas su Adolfu  apsidairo ir pamato beatbėgančius kareivius. Greit padėkoja ir nubėga. Bėga pro miestą, o jų bėgimas pereina į dabartį.

16. EXT. miestelis Meksikoje - diena.

Saulė kepina. Aplink mažai augmenijos, daug vietinių žmonių su sombrero. Jonas su Tomu bėga gatve. Bėga abu linksmi, nes mato daug linksmų žmonių. Jie Ieško potvynio pėdsakų.. Jonas sako:
- Pala, kur potvynis buvo?
- Indonezijoje.
- O mes kur?
- Meksikoje.
- Ot tai žiopliai. Ne čia esam.
17. INT. oro uostas - diena.

Apšnerkštas oro uostas. Jonas ir Tomas sėdi ant suoliuko. Groja Manu Chao - Mama call. Dairosi į aplink lakstančius žmones. Tada rodoma, kaip jie skrenda lėktuvu. Tomas dairosi pro langą. Tada lektuvas pradeda skristi tai aukštyn, tai žemyn. Ateina stiuardesė ir pareiškia:
- Džakartoje atsidarė naujas atrakcionų parkas. (išdalina skrajutes) Dabar galit pajusti tikrą amerikietiškų kalnelių poveikį. (Jonas keistai žiūri į skrajutę, nesupranta šios reklamos)
Lėktuvas toliau purtosi.

19. EXT. Džakartos oro uostas - diena.

Abu išlipa iš lėktuvo. Jonas didingai sako:
- Didelis daržas.
- Taip.. Visai kaip tėvynėj.
Išeina iš oro uosta. Įlipa į taksi.

20. EXT. didmiesčio gatvės - diena.

Taksi juos pradeda vežti didžiuliu didmiesčiu. Jonas klausia:
- Kur Indijoje yra potvynis?
Taksistas:
- Koks potvynis? Viešbutis?
- Ne. Na potvynis, kur žmonės skęsta.
- Apie ką jūs šnekat? Į vandens atrakcionų parką „potvynis“ jus nuvežt???
Takistas pradeda nervuotis. Tomas:
- Ne. Potvynis, kur jūsų tautiečiai skęsta. Kur plaukioja namai, verkia vaikai..
- 30 dolerių ir lipkit iš mašinos, keistuoliai..
- O mes pinigų neturim.
- Ak jūs taip.. (traukia pistoletą iš durelių šono)
Jonas su Tomu greit įšoka iš mašinos. Mieste dėl globalinio atšilimo ir kitų priežasčių dalis miesto apsemta. Jono ir Tomo apsemti batai. Jie bėga link žemiau esančios gatvės, kuri visa yra apsemta. Taksistas juos vejasi. Taksistas dainuoja LCD Soundsystem - Tired.. Pribėgę gatvę, kuri leidžiasi nuo kalno, jie neria žemyn. Slow - motion. Peace Orchestra - The Man part  1. Jie lėtai nardo po povandeninį gatvių pasaulį. Pro šalį lėtai pralekia taksisto kulka.. Povandeninis pasaulis tai normalus indų gyvenimas, tik tai, kad po vandeniu. Priplaukę vieną kavinę, jie įeina  į vidų.

INT. Indiška kavinė po vandeniu (tiesiog tamsi kavinė, kurios maži langai apklijuoti mėlyna plėvele) - diena.

Jonas ir Tomas sėdi atokioje vietoje. Rūko. Jonas:
-Manau, kad čia ne tas potvynis, kur matėm per TV.
- Taip. Nors čia vandens yra, ir nemažai, bet čia ne potvynis.
- O kaip mes rasim tikrąjį potvynį?
- Plauksim.
- Pasroviui ar prieš srovę?
- Tai neturi reikšmės. Žemė juk apvali. (šypsosi)
Senukas (tas pats, kur knygas pradavinėjo):
- Aš jums valtį paskolinsiu.
Jonas ir Tomas susižvalgo ir padėkoja. Tada išeina visi trys iš kavinės, išplaukia į viršų. Senis palinki sekmės ir nueina.

EXT. miesto gatvės - diena.
Prietema. Jonas ir Tomas išdidžiai plaukia namų apsuptyje. Nuotaika pakili. TIk staiga vandenį pakeičia ugnis ir jie pasijunta nebeplaukiantys, o einantys. Užkadrinis balsas:
- Jie pereis ugnį ir vandenį, kad ugnis ir vanduo sugrižtų.
Staiga juo apsupa dešimt taksi mašinų. Taksistas su šautuvu:
- Ne iš vietos. Taksistų profsąjunga.
Jonas su Tomu sustingsta. Apsidairo. Jie apsupti. Iš kažkur pasirodo senasis žmogus, prieina prie jų ir nuoširdžiai sako:
-Pamiršot irklus.
Sulig jo žodžiai vandens lygis pradeda kilti. Senis pranyksta. Taksistai jau ruošiasi nudėti Joną ir Tomą, nes jų mašinas jau semia. Tik Jonas surinka:
- Žiūrėk, balandis!!
Taksistas pakelia galvą ir nušauna balandį. Balandis nukrenta jiems i valtį. Taksistai sprunka. Jonas ir Tomas vėl valtyje. Žiūri nuliūdę į balandį. Tomas:
- Gal pažiūrėk ar mirė?
- Ne, bijau.
- Aš irgi.
Jie jau plaukia nebe miestu, o kaimu, laukais. Tomas:
- Kaip manai, irklų mums prireiks?
- Ne, nes jie tai neišgelbėjo balandžio.
Tomas išmeta irklus. Po kiek laiko vanduo tarsi nupučiamas ir jie vėl ant žemės. Sėdi valtyje ir žiūri į balandį. Tomas:
- Tai gal reiktų jį palaidoti?
- Taip, reikėtų.
Išlipa iš valties. Jonas:
- Kieta žemė.
- Aha. Tikrai.
Eina tolyn, per vesterno tipo miestelį. Iš kažur išlenda trys galvažudžiai, kuriems vietoj ausų burnos. Jos spiegia. Galvažudžiai šaudo į visas puses, į nieką nesitaikydami. Bet vis dėl to pradeda taikytis į Joną ir Tomą. Jonas su Tomu bėga atgal. Radiohead - Go slowly. SLOW-MOTION. Bebėgdami pameta balandį. Galvažudžiai užlipa ant jo. Tomas su Jonu pribėga prie valties. Laikas sustoja. Ateina senukas ir šypsodamasis taria:
- Daugiau irklų nepameskite.
Paduoda irklus ir dingsta. Vėl užlieja viską vanduo. Jonas su Jonu pirmą kartą panaudoja irklus. Kai potvynis aprimsta, abu žiūri į kruviną vietą, kurioje gulėjo balandis. Kruvinoj vietoj guli jo plunksna. Su ta plunksa krauju jie parašo: „Čia gulėjo balandis“. Vaizdas pereina į antkapį ant kurio užrašyta „čia guli daumantas“.

EXT. miestas -  diena.

Jonas ir Adolfas pastovi prie kapo ir nueina. Jonas:
- Liko viena para europoj..
- Viena para...
- Galėtų būt dvi..
- O ar yra skirtumas?
- Ne, bet galbūt antrąją parą apsireikš Kristus.
- Mhm.. O dokumentai visi sutvarkyti?
- Visi. Visi letenas paspaudė.

EXT. šalia laivo - diena.

Jonas atsiklaupęs ant kelių bučiuoja asfaltą ir verkia. Įlipa į laivą.

Vakaras. Sėdi abu kajutėje. Skaito knygas. Adolfas:
- Ką skaitai?
- Aj apie meilę.. (juokiasi)
- (juokias) Atsimeni Biržuose Eglę..
- Aha. Kaip žiemą ją linksmai išmaudėm ir po to ji su Jurga, Virga ir Saule mus išmaudė..
- Linksma buvo.. Atsimeni dar kaip Jonines šventėm?
- Aha. Iki ryto. Įdomu kaip jos dabar..
- Šito nereikėjo..
Jonas išeina iš kajutės. Stovi pačiame laivo priekyje. Mintyse kalba:
- Aš visą gyvenimą bėgau nuo realybės, bet įsitvirtinau realybėje. Aš tikiu (išdidžiai), kad kažkur yra kita karta, kuri pergyveno šituos karus, šiuos žmones, šias iliuzijas.

EXT. upė - diena.

Rūkas. Dar Jonui bešnekančiam laive rodoma, kaip Jonas ir Tomas plaukia upe ir kaip jie mato pavienius žmones, įsikibusius į plūduriuojančius daiktus. Sutinka verkiantį berniuką. Klausia Jono:
- Kur tavo namai?
- Va. Ana ten..
Tolumoje matosi didelis, tuščia kartoninis namukas. Kaip tikri didvyriai jie išlipa iš valties. Nueina prie namo. Pradeda jį stumti prieš srovę. Klausia berniuko:
- Kur tavo tėvai?
- Tėtis rytuose, mama irgi.
- Šok į namą. Mes surasim tavo tėvus.
Jonas ir TOmas stumia namą iš visų jėgų. Jiems į atlapus kabinasi indai, bet jie jų atsikrasto.. Jie griūna ir stojasi. Galų gale jie suranda tėvus, rymančius ant kranto. Tėvai apsidžiaugia, išoka į namelį ir net nepadėkoję nuplaukia. Jonas ir Tomas išlipa ant kranto. Eina lauku. Jonas:
- Na ką, mūsų misija baigta?
- Neturėtų būt baigta.
- Na taip. O kaip gi kitų tėvai?
Jų pokalbį nutraukia kitas pokalbis sklindantis iš kitos pusės (kažką apie tėvynę šneka).

Lygiame lauke susitinka abu Jonai, Adolfas ir Tomas. Visi apstulbę. Žiūri vienas į kitą. Jonas:
- Bet juk tu negali būti aš?
- Kaip ir as negaliu būti tavimi.
- Tu esi kita karta?
- Žiūrint, kas tu esi?
- Aš esu prarastoji karta.
- Tada aš esu kita karta.
Tomas: - Tik neaišku ar ne prarastoji.
- Manau, kad visiems bus geriau, jei mes...
Susižvalgo, palinksi galvom ir sueina vienas į kitą.. Susijungia į vieną personą - VYTĄ, kuris apsirengęs švarku ir turi portfelį rankoje (kaip buhalteris). Vytas pradeda eiti, o vaizdas pereina iš lauko į biurą. Ten jis įeina į kabinetą ir kažką skaičiuoja. Tada klausia bendradarbės Ingos (Saulės iš tikro):
-Koks skirtumas tarp skaičiaus ir raidės?
Inga šypsosi ir mandagiai atsako:
-Nežinau. Niekad nepagalvojau.
- O aš pagalvojau.

INT. konditerijos krautuvėlė - diena.

Vytas stovi eilėje. Vytui stovint eilėje visi užlenda už jo, nes jis stovi vienoje vietoje ir nieko nedaro. Tada rodoma kaip jis namie guli fotelyje ir žiūri televizorių. Tada kaip jis miega.. Mėnulio apšviestos vos vos matosi jo susimąstes veidas. Užkadrinis jo minčiu balsas:
- Ar verta buvo.. Ar aš ką nors keičiu? Ar aš esu niekas?
Uždega šviesa. Ant kambario sienų kabo šio filmo 4 pagrindiniai veikėjai ir šiaip šio filmo reklaminiai plakatai. Rodoma, kaip jis greit apsirengia. Rūko.

EXT. tiltas - diena.

Daug žmonių aplink. Vytas rūko. Perlipa tilto tvorelę ir pradeda rėkti:
- Aš šoksiu. Aš šoksiu.

Suvažiuoja visos gelbėjimo tarnybos, ragina nesužudyti, bet Vytas vistiek rėkia:
- Nesiartinkit prie manęs.
Visą šią istoriją stebi minia praeivių. Vytas paprašo, kad visi pasitrauktų per 300 metru nuo jo, kitaip jis tikrai nušoks. Žmonės pasitraukia. Tada jis greit perlipa tvorelę ir nubėga namo. Žmonės išsižioję žiūri į tokį jo poelgį. Vytas pro buto langą žiūri į gelbėjimo tarnybas ir sako:
- Nu ką, parodžiau kas čia niekas, o kas....... ne niekas...

Skambutis į duris. Įeina Inga. Sako:
- Nu ir pavarei.. Visi tik ir rašo apie tave, televizija rodo..
- Šiandien rodo, o rytoj neberodys. Rytoj rodys žmogų, kuris iš tikro nušoks nuo tilto..
- Na gal... Turi šampano?
- Taip.
Abu geria, linksminasi. Kalba beveik gyvūnų kalba. Šoka. Vytas atsiprašo ir nueina parūkyt į lauką. Ten prie jo prieina girtas Jonas. Girdisi jo Luzai your soul aidas. Paprašo parūkyti. Vytas pridega. Jonas juokdamasis sako:
- Gal tu irgi rūkai tik vakarais?
- TAip.
- Dėl to man ir patinka vasara.. oj t. y žiema.. oj t. y vasara.. (užkadrinis balsas: apsispręsk pagaliau) žiemą vis dėlto.
- Taip, žiemą.
- Žinai, gyvenimas sunkus. Va buvau operos solistas. GRojau roko grupėje. Nieko nesigavo, tai išvarėm žmonių gelbėt į Indoneziją.. Kaip Davidas Hasselhofas panašiai (juokiasi).. Tik vanduo buvo šaltas. Išgelbėjom vieną šeimą, o po to daug kas įvyko.. iš tikro taip ir nesupratau, kas... Bet viena žinau.. Dievas yra. Kai mes buvom bėdoje, jis mums irklus davė, vėliau ir vandens.. Ir žinai, aš jaučiu, kad mes kažkuo panašūs, kažką turim savyje..
Tai išgirdęs Vytas grįžo namo.. Rodoma, kaip jis mylisi su Virga. Tik staiga jis pamato, kad jos krūtys kalba radijo balsu.. Radiohead - Fitter happier. Vytas pašoka iš lovos. Nervingas vaikščioja po kambarį. Daina baigiasi. Jis sako Virgai:
- Mes turim važiuot į tobulą šalį..
- Tokios nėra.
- Aš žinau, kur yra..

EXT. paplūdimys - diena.
Saulėta diena. Vytas su Virga sėdi pria staliuko ir valgo nesveiką maistą. Vytas:
- Mus čia gerai šeria. Čia žmonės gyvena geriau. Nors jų ir mažai.. Bet mums čia patinka.. Labai patinka..

Prie jų prieina susikrimtę Jonai, Adolfas ir Tomas. Sako jam:
- Tau čia ne vieta. Suprask tai. Tavo misija kitur. Galvoji mes be reikalo pasiaukojom?

Virga uždainuoja ištrauką iš dainos Mum - Will the summer make good for all of our sins.. Tuo metu išsiskirsto Jonai, Adolfas ir Tomas. Vytas nutraukia Virgos dainą ir sako:
- Tylėk. Ir taip tos depresijos visur sočiai.

Vytas atsistoja ir eina palei jūrą. Iš Virgos dar girdisi Tosca - „Pearl in“ daina.. Rodomas skrydis virš jūros. Radiohead - Motion picture soundrack. Dainos žodžiai:

Red wine and sleeping pills
Help me get back to your arms
Cheap sex and sad films
Help me get back where I belong

I think you're crazy, maybe
I think you're crazy, maybe

Stop sending letters
Letters always get burned
It's not like the movies
They fed us on little white lies

I think you're crazy, maybe
I think you're crazy, maybe

I will see you in the next life

Iš paukčio skrydžio rodomas, kaip Vytas eina pajūriu. Tada stambiu planu, kaip jis sėdi prie viksvų. Pamato iš jūros lipantį žvejį. Jis tempia valtį. Eina link Vyto. Iš tolo pamatome, kad ten tas pats senukas, kuris figuravo visame filme. Jis prieina šypsodamasis prie Vyto ir sako:
- Žinai, duodu tau irklus ir valtį, o plaukti pats sugalvok kur ir kaip. Tik atsimink, kad jei žmonės sako, jog du plius du yra penki, tai blogai. Jei žmonėms niekas nesako, kiek yra du plius du ir jie vėliau galbūt, o vėliau ir tikrai pradeda galvot, kad tai penki, tai irgi blogai. Bet už visa blogiausia, kai žmonėms nerūpi kiek yra du plius du...
- O kaip tu be valties ir be irklų?
- (šypsosi) Aš dažnai be valties ir irklų, bet plaukti visada galiu. (sumirksi) TIk tu nebandyk to namuose.
- Aš neturiu namų.
(čia prasideda animacija) Vytas eina susimąstęs link valties. Atsistumia nuo kranto. Įšoka į valtį ir plaukia. Jau nuplaukęs toli nuo kranto... Virš jo skraido žuvėdros. Viena atsitupia jo valtyje. Parkrenta tarsi būtų žuvusi. Graudi muzika. Tik staiga žuvėdra pradeda atsipeikėti. Atsikelia, atrodo tarsi nusišypso ir nuskrenda. Jos gulėjimo vietoje matomas užrašas:
Aš miriau, bet prisikėliau. Bet tu neturi mirti. Tu neprisikelsi.
Jonas pradeda šypsotis ir džiūgauti. Šokinėti valtyje it pašėlęs.
EXT. paplūdimys - diena
Senukas pamato iš kopų lipančius pavargusius Joną, Tomą, Adolfą ir kitą Joną. Jie prieina prie senuko. Senukas sako:
Man atrodo, jam bus viskas gerai (rodo su ranka į jūrą, matosi tolumoje džiūgaujantis Vytas)
Visi keturi irgi pradeda džiaugtis, šokinėti. O senukas besišypsodamas tyliai eina pajūriu ir virsta į žuvėdrą.



Pabaiga