Dar prieblandoj nakties rikiuojas paukščiai,
Kai sveikint rytą giesmę repetuoja.
Pragysta giesmės jų skambiausiai auštant
Ir miško aidas jas džiugiai kartoja.
Kol saulė rengiasi skaisčiausią rūbą,
Nakties vėsa pasveikina gėlynus.
Upelis srūva, šniokščia, skuba
Pranešti rytui meilės žinią.
O saulei stovint ant pirmos pakopos
Ir paukščių chorui įpusėjus,
Beržai ir liepos stiebias, kopia
Viršūnėmis pasveikint saulės giją.
Tada šis dangiškas žibintas
skaisčiausiais spinduliais nušvinta.
/ZITA KIRSNAUSKAITĖ/