o miestas virpa
šoka naktimis
karštam ore
pakibusios švieselės prilipusios
prie gatvių ir šlaitų
kaip ant kalnelio lapkritį
naktim visur namai
ir visur lapkritis naktim
kai pravažiuodavom
pro parklupusius karstuos negyvėlius
dėkingus be balsų
be žvilgsnių be akių be kojų
paminklų raidėse įšalusius
o čia tik indėnų miesto griaučiai
civilizuotai barbarų rytų griebti
kramtyti išmesti
bevardėj benamėj dykumoj
kur skruzdėlynais išpustytais laiko
auga vėl žolė krūmai ir žmonės