* * *
Iš didelio vasaros medžio žalumo
Žolės pabėgėjusios pažeme
Ištrykšta svaiginančių tolių gilumas
Ir širdį pavargusią apsemia...
Iš bėgančio laiko vilties ir dosnumo
Iš jausmo širdy bekerojančio
Belieka mažyčio taškelio didumas
Keistai tolumoj kadaruojantis...
* * *
Nukritus sekundė
Gyvenimo plokštumą skaldo...
Kas gundo, vilioja ir valdo -
Atsigula tyliai, nurimsta...
Sustojęs dairausi
Ir kyla klaikus įtarimas -
Nei vakar, nei šiandien,
Nei dar kada nors -
Jau nieko geresnio nerasiu...
* * *
Gilus ruduo, migla... Diena
Visai, visai nebeišaušta
Tiktai baltų beržų daina
Vilnyja pamiškės atšlaite...
***
Ilgumas.- O ribos kančia…
Ne amžius, o juokingas triumfas.
Nedaug mums skirta būti čia
Ilgumas baisiai baisiai trumpas.
Jau raukšlių tinklo apsupta
Gyvybinė jėga priblėso.
Diena - gal ši, o gal kita -
Kažkur žemelėje gulėsiu…
Ilgumas…
Ne, tik blyksnis tai,
Užgimusi keistai sekundė,
Kur gyvastim žmogaus karštai
Dėl ko - aš nežinau - nubunda…


Edvardas



