šaukštelis, atspindintis dangų

neskubėk atsibudęs
purtyti
visų daiktų aplinkui
žadinti užuolaidų
dulkės jų
bangose miega
jau ne pirmą naktį

  neskubink vandens
  jis užvirs iš lėto
  nesiliesk prie manęs
  aš sapnuoju
      vidurnakčio skiautės
                        dengia mano mintis
atsibusk ir žiūrėk
į mane
kaip ramiai
  egzistuoju
kol esu be tavęs
kol esu tik
  iškvėpiamo
  judesio
srautas