***

Ikišu ranką giliai i krutines ląsta ir ištraukiu šiltą pulsuojančia savo širdį. Apsisuku ir užsimojus visa jėga trankiu į sieną. Išsitėškusi ji lėtai slysta dažytu paviršiumi palikdama platų kruviną ruožą. Kelis kartus sutvinksi ir nurimsta. Prieinu, pakeliu nuo žemės, nuvalau ir įsidedu atgal. Kai širdis rami ir pasaulis gražesnis atrodo.