Rašyk
Eilės (78093)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 11 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Jis išnėrė iš bangų ir įkvėpė. Kvepėjo mąstančiomis būtybėmis.

---

Visi susirinko vakarienės. Jėzus laužė duoną, dalino ją, o viską užgėrė vynu. Aplink susibūrę mokiniai laukė, kol jis prabils. Jėzus apžvelgė visus, įkvėpė ir lėtai pratarė:
- Tarp jūsų yra tas, kuris mane išduos.
Kilo šurmulys:
- Ne, to negali būti.
- Kuris galėtume išdrįsti? – Vienas per kitą kalbėjo mokiniai.
Judas palinko prie Jėzaus:
- Kuris, Mokytojau?
- Ši našta guls ant tavo pečių, Judai.
Šurmulys dingo. Niekas negalėjo tuo patikėti: Judas – mylimiausias Jėzaus mokinys.
- Niekada, Mokytojau. Net minties tokios neturėjau.
- Klausyk manęs. – Jėzus atsistojo. – Taip įvyks, nes tai turi įvykti.
Vakarienė baigėsi.

---

Sėdėjau parke ant suoliuko. Rankose laikiau storą knygą, ant kurios puikavosi užrašas – „Senosios Žemės religijos“. Buvau kaip tik pabaigęs skyrių apie krikščionybę ir ilsėjausi. Apėmė mieguistumas ir įsitaisęs patogiau norėjau nusnūsti, kai netikėtai išgirdau:
- Sveikas, Jaunuoli. – Pakėliau akis ir išvydau prieš save stovintį vyruką, tik šiek tiek vyresnį už mane patį. Tad kreivai šyptelėjęs atrėžiau:
- Sveikas, Seneli. – Jis taip pat šyptelėjo:
- Įdomią knygą skaitai. Studijos ar laisvalaikis?
- Laisvalaikio pomėgis. – Nežinia kodėl pridūriau. – Senokai jau domiuosi istorija.
- Galima man? – Ištiesiau knygą nepažįstamajam. – Ogo, kiek gi ji sveria?
Jis vertė knygos lapus, o aš dairiausi po parką. Saulėta rudens diena ne mane vieną išviliojo į spalvotų lapų papuoštą parką: netoliese žaidė būrelis vaikų, šiek tiek toliau seniai pliekė šachmatais, o pačiam parko pakraštyje rinkosi motinos, su dar nelakstančiais vaikais.
- „Krikščionubė – viena iš daugelio žydų religijos srovių, greitai įsiplieskusi, tačiau neperaugusi į globalinį reiškinį. “ – Pacitavo knygą nepažįstamasis.
- Taip, mažai reikšmės turėjusi religija. Tiesą sakant, labai mažai žinių išlikę apie jos užuomazgas, nors iki šių dienų yra keletas krikščionių bendruomenių. Tuo metu buvo didžiulė religijų pasiūla. Krikščionubė neatlaikė konkurencijos.
- Įdomus buvo metas. – Sumurmėjo vyriškis ir prisėdo šalia manęs.

---

Jėzus meldėsi vienas:
- Tėve, aš bijau mirties, nors tikiu gyvenimu po mirties, tikiu Tavo žodžiais apie Prisikėlimą. Bijau skausmo, einančio priekyje manęs. Net nežinau, kuri baimė yra didesnė. Jaučiu artėjančią Lemtingąją valandą, todėl kreipiuosi į Tave – suteik man stiprybės šią sunkią akimirką, suteik drąsos įveikti save, numalšink mano baimes, įkvėpk tikėjimo.
Truputį patylėjo:
- Jei manai, kad be to negalima – aš jau pasiruošęs.
Atsakymo nebuvo. Jėzus  ir nesitikėjo. Žinojo, kad Dievui yra sunkus metas – Energija seko labai greitai. Stebuklai dar labiau sekino. Todėl Dievui reikėjo aukos. Ja Jėzus ir turėjo tapti. Tik taip galima buvo rasti kelią į Dievą pačiam Jėzui, o tada jis taptu Tiltu visai žmonijai.
Jėzus grįžo pas savo mokinius.

---

Judui prieš akis spindėjo trisdešimt sidabrinių. Rabinas žvelgė į jį. Tyla užsitęsė.
- Aš negaliu. – Judas atstūmė pinigus.
- Taip turi būti. Juk tau taip liepė tavo Mokytojas. Tu privalai juo TIKĖTI.
- Aš tikiu, bet negaliu to padaryti. – Judas apsisuko eiti.
- Palauk! Tau nereikės nieko sakyti. Nereikės liudyti. Mums užteks tavo bučinio.
Judas susižėrė monetas į kapšą.
- Einu pasimelsiu.
- Neužtruk, turim mažai laiko.

---

Kovos Centrinėse galaktikose išsunkė jo Energiją, o pabėgimas iš mūšio lauko pasikliaunant vien atsitinktinėm bangom sukėlė ir baimės priepuolius. Banginės srovės nunešė jį į patį Galaktikų pakraščių pakraštį. Vienintelė paguoda – žmonės ir jų energija, kurią reikėjo užvaldyti.
Ir laikas buvo tinkamas: suspindęs dangus, jo išnirimo metu, sutapo su pranašystėmis apie naujo mesijo atėjimą. Tad jis nesunkiai įsiskverbė į vaiko, turėsiančio tapti kanalu Energijos perdavimui, esybę.
Atėjo metas kanalą atidaryti. Beliko paskutinis žingsnis – išdaviko atiduota kruvina auka masėms. O tada Prisikėlimo stebuklas.

---

- Įdomus buvo metas. – Pakartojo vyrukas. – Ar žinai, kodėl krikščionių tiek mažai? Jų ritualai, dogmos, tradicijos ir šventės neturi prasmės. Visa tai išgalvota, nes tai kas turėjo įvykti – neįvyko. Žmonės pavargo laukti aukos.
Apsidairiau. Parkas tuštėjo.
Keistas žmogus. Pasakoja apie religiją, kurios net neturėtų būti, kuri gyvena iliuzijomis apie nukryžiuotą Dievą, kuris nebuvo nukryžiuotas. Ko jam iš manęs reikia? Netikėtai išgirdau klausimą:
- O kuo tiki Tu?

---

Judas norėjo melstis, tačiau nesugebėjo. Mintys vis grįždavo prie sidabrinių jo kapše, prie to, ką jam sakė Jėzus ir to, ko norėjo rabinas. Vis bandė suvokti, už ką jis nusipelnė tokios bausmės – tapti išdaviku.
„Ar turiu juo tapti, nes to nori Mokytojas? O gal tai išbandymas kaip aš myliu Mokytoją? Ar sugebėsiu atsispirti pagundai? Bet kodėl aš? Juk tiek kartu patyrėm, tiek nuveikėm, tiek išgyvenom. Juk išdavystė svetima pačiam Jėzaus mokslui. “
Judas atrado tikėjimą, o dabar tai iš jo bandė atimti.
- Aš nenoriu, kad tai iš manęs būtų atimta. Nenoriu Dieve.
Jis prisikabino kapšą prie diržo, pasiėmė lazdą ir apsidairęs smuko į tamsų skersgatvį. Tada pasileido tekinas. Pasuko miesto vartų pusėn. Čia stovėjo sargyba. Tačiau vieno sidabrinio daugiau nei pakako, kad vartai būtų atverti. Kai jau nebesimatė miesto Judas ištarė garsiai:
- Toliau nuo Mokytojo. Toliau nuo pagundos.

---

Visas jo planas atverti kanalą pavirto Nieku. Vienu dideliu Nieku. Nebūtų jokios tragedijos, jei ne pasibaigusi energija. Išnykti nesinorėjo – dar tiek daug nesuvestų sąskaitų, tiek daug nesujauktų protų ir jausmų. Ilgiems svarstymams laiko neliko. Apsisprendė žaibiškai.

---

Jėzus sėdėjo ir laukė. O Judas nesirodė. Baimė ir viltis keitė viena kitą: „Gal aš per mažai tikėjau ir pasitikėjau? Gal Dievas pakeitė planus ir man nebereikės kentėti? Gal nesu vertas tapti Tiltu? “
Staiga galvon įskriejo ir įsirėžė žodžiai:
- Judas neateis. Turėsim laukti kito Judo.

---

Klausimas nuskambėjo netikėtai. Šiek tiek sutrikau, tačiau galiausiai atsikračiau sąstingio ir atsakiau:
- Tikiu Pusiausvyra. Kiek vieną pusę nusveria Gėris, tiek kitą pusę Blogis. Tikiu, kad šią pusiausvyrą įmanomą pažeisti, tačiau Kažkas stengiasi neleisti tam įvykti. Gaila tik nežinau kas. – Gūžtelėjau pečiais.
- O tu labai panašus į jį... – Nepažįstamasis neaiškiai sumurmėjo. – Ko gero tau baisu būtų sužinoti, jog Pusiausvyros niekada nebuvo. Kad tėra tik Jėga ir Energija, kurios visada nusveria svarstykles.
- Čia tavo pozicija. – Plykstelėjau.
- Be reikalo pyksti. – Jis šypsojosi, tik ta šypsena buvo pavargusi. Mano akys pačios stryktelėjo link jo akių – keistas, išblukęs žvilgsnis – lyg seno, be galo seno žmogaus. - Ar žinai, ką reiškia amžių amžius laukti kažko, kas ateis tavęs išduoti? Ir tuo pat metu tikėtis, kad to niekada neįvyks. Ar gali būti didesnis skausmas už tą, kurį sukelia mylimų žmonių praradimai, o galiausiai ir pačios Meilės praradimas? Nėra didesnio skausmo.
Jis atsikvėpė, o aš tylėjau. Tie žodžiai skambėjo įtikinamai, tikriau nei knygos puslapiuose paslėpta istorija. Mačiau amžius už jo nugaros, visus jo pažinotus žmones, visus pergyventus karus, intrigas, išėjusią Meilę, o nemačiau nei vienos išdavystės.
Pasipurčiau. Vizija dingo. Nugara perbėgo šaltukas. Vyriškis po truputį kėlėsi nuo suoliuko ir aš išgirdau kaip jo lūpos sušnibždėjo:
- Jei tik Judas būtų atėjęs pas mane...

---

Jis tūnojo giliai žmogaus viduje, vis vildamasis ištrūkti. Vis laukdamas ir tikėdamas, kad pavyks prisišaukti kitą Judą. Nors laikas jam nieko nereiškė ir pralėkę amžiai tebuvo akimirka, bet jis žinojo, jis pagaliau žinojo, kad yra pasmerktas, kad yra įkalintas savo paties sukurtame stabe, kuris niekam daugiau stabu netapo.
2008-02-15 11:23
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 6 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2019-09-15 19:47
Nuar
Kadangi visas kūrinys yra sudėliotas iš trumpų ištraukų, jis skamba kaip nepavykęs pamokslas per sekmadienio mišias.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-07-02 19:50
Tilitė
Labai trumpos atkarpos. Nespėji įsigyventi, o tave jau švyst ir numeta į kitą laiką ir erdvę :)
Nuvalkiota tema. Siaubingai nuvalkiota, ką tik besakysi. Personažai beveidžiai: tiek Jėzus, tiek tas „Jis“, kuris grįžta iš kovų Centrinėse galaktikose... :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-03-30 11:40
Laser
Ooo, labai labai patiko.
Pastebėjau, kad Judo herojiškumas čia ryškesnis nei biblijoj. Nors vistiek pabaigoje dėl Jėzaus kančių kaltas liko jis. Tik kančios buvo kitokios.
Nu geras ,geras čia...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-02-15 19:32
Aurimaz
Nu dabar eik pasimelst, Barabėl, bo kai trinktels iš aukštybių už piktžodžiavimą... :P
Šiaip gerai čia susiskaitė. Galima, sakyti, tavo idėja mane paguodė...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-02-15 18:14
Valkas
O ir alternatyvios istorijos idėja, tiesa pasakius, sena kaip pati Istorija. Nieko gero, išskyrus tai, kad parašyta įdomiai.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-02-15 18:14
kondensofkė
o geras. man patiko.
ir šis bei tas totaliai neteisus nes apie krikščionybę tiek nerealios fantastikos prirašyta kad einasau:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-02-15 17:59
hipiai_žaidžia_karą
padarei dvi klaidas:
1) krikščionybė - neįdomi. visiems jau įsiėdė eurokabalizmas.
2) žeme vaikščiojantys mesijai taip pat užknisa.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-02-15 15:42
Viljamas B prisimena mane kitą
*KNYGOS :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-02-15 15:42
Viljamas B prisimena mane kitą
nevadink knygos stora :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą