Ji gyveno tavo šonkauliuose

Ji gyveno tavo šonkauliuose.
Jai labai skaudėdavo, kai reikėdavo juos tau
sulaužyti, jog ji pamatytų.
Ko jai neteko išgyventi, ką ji ir vėl praleido.
Po vieną, po vieną, po velniais, po vieną.
Kaip laikrodžio nesveikas tiksėjimas.
Ne, ne, ne. Kažkas tyliai verkia.
Kažkas linguoja pirmyn atgal.
Tai ramina.
Pasakytum, jog jai paranoja.
Ji čia, ji čia, ji čia.
Prašau, apsikabinkime mes ją.
Padarykime kažką genialaus.
Ne, ne, ne. Ji rėkia, labai sunku buti išmestam
į sumautos tiesos vidurį.
Kartais tai verkia, kartais tai laukia.
Kartais tai silpna, kartais beprotiškai lengva.
Kartais nieko nerandu.
Ji po to pamesdavo tavo kuna sudarkytą.
O laikrodis su paranoja sukasi, tiksi.
Ir tai nebudavo sunku,
kaip sulaužyti visus šonkaulius.