Paleisiu kulką į dangų,
pamiršiu Tavuosius vardus,
sudegs jie, kaip degė dangus.
Sudilo sumenko grožis,
užsidaręs savyje bandau,
pažinti kaip skrenda žodžiai.
Kaip skleidžiasi pavasario vėjyje,
lyg gražiausios gėlės,
užburia gera nuotaika.


Matas Maras Marsas


