Juoda nebūties naktis

Juoda nebūties naktis
  Sustojęs gyvybės vanduo..
  Išsekęs prote, mėnulio pilnaty 
  Ar tu mane girdi -
  Šią marionečių pilnatvės valandą
  Pasaulis sukas sukuriu aplink
  Lėlių išpuoštų karavanas ir vėl
  Vaškiniai plastmasės veidai pro šalį
  Dar slenka bet muzikoj trankioj
  Nebegirdėt vėl Laimės himno..
  Pilni stalai nukrauti gyvenimo saldumų 
  Bet apetitas pradingo kažkur..
  O akys ir rankos neapčiuopia jau nieko
  Stipraus apšvietimo lempų fone
  Sukasi dar kūnai nervingu ritmu..
  Bandau atsimerkt iš visu jau jėgų
  Bet kūnas manęs nei jaučia nei girdi