Geltonų plytų kelias

Turėti negana, sakau tyliau - netikra,
Net jeigu tai - geltonų plytų kelias.
Trapumas - mažytė apraiška,
Gal to, kas tyra, likę, mano...
Ar pastebėjai - dar dega takas,
Ten tyloje šnara, klajokliai baras...

Ai, kaip ciniška rašyt,
Kai rašalo seniai nelikę.
O norisi bent plaukus nupaišyt-
„Pakvaišo ji, pakvaišo“- sakys pritūpę.

Jei Tu esi tik kelias plytų geltonų,
Tai leisk bent atspindį nupiešti,
Jei tik gėlė, išaugusi tarp plytų,
Tai auk, taip plastiškai, kaip jie nemoka.
Bet Tu juk vadinies viltim,
Žinau, sekei mane dienom naktim.
Štai duoklė saulei - įdėjus Tave į melsvą voką.