Gyveno keistas vaikinas. Jo vardas buvo Amadėjus.
Amadėjus buvo pasipūtęs, ir žiaurus žmogus. Ant kairiosios rankos jis tūrėjo keistą žymą.
Ji buvo karūnos formos, taigi, Amadėjus sakėsi turįs mėlynojo kraujo. Žmonės nenorėjo bendrauti su juo, nes Amadėjus buvo pasipūtęs ir manė, kad turi pakankamai savigarbos nebendrauti su prasčiokais.
Po kiek laiko Amadėjus suseno, pasidarė geresnis, bet liūdėjo, nes žmonės nenorėjo su juo bendrauti...
Taigi Amadėjus mirė vienas kaip pirštas, o po jo mirties rastas laiškas bylojo, kad jis buvo toks pat prasčiokas kaip ir kiti, tik per daug išdidus ir bjaurus.