Viskas, kas egzistuoja tikrovėje, ir gera, ir bloga, ir netgi pats blogiausias ir žalingiausias dalykas pasaulyje, turi teisę egzistuoti. Ir negalima jo šalinti ar naikinti visiškai – mums skirta užduotis yra tik jį ištaisyti iki Tobulumo.
Tam, kad galėtume suvokti veiksmų ir jų Priežasties didybę bei tobulumą, tiesiog pakanka dėmesingai pažvelgti į kūrimo procesą. Ir todėl mes turime suprasti bei vengti ignoruoti bet kokį kūrinio elementą, teigti, kad jis yra pašalinis ir galima būtų apsieiti be jo.
Beje, Gamta neužbaigė kūrinio jo sutvėrimo metu, ir būtent todėl mums besireiškiančioje tikrovėje mes matome, kad ir jis visas ir jo elementai, nuo pat pirmapradės iki pat galutinės išsivystymo stadijos, yra pažaboti laipsniško vystymosi dėsnių valdžios. Būtent dėl šios priežasties, jausdami vaisiaus kartumą jo vystymosi pradžioje, mes suprantame, jog tai nėra koks nors jo trūkumas ar yda, nes visiems yra gerai žinoma priežastis - vaisius dar neišsivystė.
Toks pats mūsų santykis ir su kitais tikrovės elementais: jeigu mums atrodo kad kažkoks tai elementas yra blogas ir žalingas, tai šitaip yra tik todėl, jog jis dar yra savo vystymosi proceso pereinamoje stadijoje. Todėl mes neturime teisės teigti, jog jis yra blogas ir jį ignoruoti, nes tai neišmintinga.