Vėją glosto
senas malūnas
sparnais pagauna
ir supa
kaip išdykusį sūnų
glėbyje laiko
tvirtai
ir traška širdis akmeninė
baltas kraujas
gyslomis srūva
gyvybė
duonos riekėje
šnara vėjas.
Kažkokie ,,Baltaragio malūno" motyvai. Kodėl ne mėlynas kraujas? Galėtu paskutinės eilutės nebūti ir vietoj to - "gyvybė duonos riekėje". Kadangi labai jau paprastas toks.