***
Kalnų kalneliai nosis susikišę
Raukšlėti, apimti miškų šeriais…
Pabaidė varną, nusivijo kiškį,
Prilaiko dangų pakeltais pečiais
Palaukėm vėjas blaškosi kaip paukštis
Paglamonėja beržo šakeles...
Sugundo juos su šiluma papliaukšti,
Nusineša pavasario keliais…
***
Alksnynų ūkana melsvai ruda
Užtvindė pakelės vingiuotąjį peizažą
Pirmosios pempės lūžtanti rauda
Žaliais daigeliais žemėj išsirąžė…
***
Lankos plačios potvyniais pasklido,
Dangumi ribėjančiais laukais…
Tolumoj virš miško žydro žydro
Draikos saulės gelstantys plaukai.
***
Vyturiuoja, plaukioja
Debesys danguose
Smilgšluotė išplaukėjo
Paežėj. Gėriuosiu.
Susipynus raizgosi
Gyvstiebio didybė
Vėjy išsidraikiusios
Smilgos kasos žiba
Ir kartojas tūkstančiais
Vis iš naujo kelias
Dulke žiedo rūkstantis
Šluotsmilgės daigelis…


Edvardas








