Suvedžiojimas

Mano namus
vilioklis
apynėlis apraizgė
nebariau
kai pro langą įlipo
mėnuliui dylant
nesiklausęs
apkabino lipniais delnais
užglostė
užklijavo mano vokus
neparašytų laiškų
žodžius išbučiavo
ir išsiuntė
seserį savo
pilką kamanę
parnešti miego man
iš dobilienos rūko
purumo
išviliojo raktus
nuo saulėlydžio durų
kad neprašvistų
kol noksta
mano delnuose
svaigulio spurgai.