Sėdėjai ir spoksojai į besileidžiančią saulę.
Godžiai žiaumodama gelta susirgusius medžių lapus.
Nežiūrėk taip smarkiai! Jai irgi skauda.
Geriau susisušuok savo veltinius. Agurkėliams nepatinka.
Matei kaip vakar snigo rožiniais sapnais? Nesapnuok. Kai atsikelsi ir suprasi, kad jis dingo bus liūdna.
Ne!! Tik ne tas žvilgsnis.. baik, atstok!! Ir vėl tos akys. Pasislėpusi karvytė.
Karvytei patinka žolytė. Patinka.
O už apgaulingos šypsenos slepiasi gėlėti inkariukai.
Daug daug gėlių. Persivalgysi.
Nesišypsok taip smarkiai!!
Ir nenuleisk galvos!! Akys perminkštos. Ištekės į balą ir karvytė išgers.
tada galėsi melžti.
Jie trupinėjo tau neskaudėjo.
Jie nematė bet ir negirdėjo.
Tavo akiniai...
Pasislėpk už medžio ir lauk jo ateinant.
29 išvažiavo paspringęs tais lapais kur numetei.
Kodėl tu sulaužei ta medį? Kodėl? Kodėl? Kodėl?
{retorinis klausimas}
Tik tu neverk, viskas bus gerai. Mama duos gumos.
Atsisėsk ir sėdėk. Kvanktelėjusių Serbentų pievelėje.
Neapsimoka.


nejausk nudesiu







