Išlaisvink mane iš nebūties. Iš kreivo žodžio „BŪTI“
Taip lengva šią naktį danguj, tokie laisvi nakties karavanai.
O aš patalpinta čionai: beformėn ligonių palaton.
Ateik, juk šaukiuosi tavęs.
Ledonešiai plaukia pro šalį, man gelia kulnus
... Gal todėl sapnuodama šoksiu kankaną.
Nuveski mane ten kur nieks išgirsti negali net kvapo
Laikyki mane, nepaleisk, aš būsiu ilgai tavo LAISVE...
Kažkur virš laukų septynių sukauks karo lauko sirenos:
Ji mirė jau... Jos nebėra... O Dieve, išlaisvino laisvę...