Tik jūsų budelio ranka nuspręs....I dalis

Sveiki, aš Bartas . Žinau, kvailesnio vardo mano tėvai negalėjo sugalvoti. Dabar visi mane pravardžiuoja simpsonu, ir klausia, kaip sekasi storuliui tėveliui Houmeriui, ir panašiai. Man 14 metų. Esu iš Xx miesto. Paprastas, vidutinio ūgio, kvailai rudų akių tamsiaplaukis vaikinas, niekada nebuvęs draugų siela. Niekada nepatikęs mergaitėms. Dažniausiai nepastebimas. Net mokytojai niekada neįsimindavo manęs, nebent iš kvailo vardo, kuri šioje istorijoje bus kitoks.  Prieš dvi dienas turėjau namus, tėvus, draugų. Dabar likau be nieko, tik su keliais menkais daiktais.
Velus vakaras. Tamsu, nuo lietaus gatvė slidi kaip ledo arenoje. Įkaušęs tėvas veža mus namo iš Danutės jubiliejaus. 80 metų. Mama irgi neblogai įkalusi šnibždasi su tėčiu ir be perstojo kikena. Na ir prisisiurbė! Dvejos poros girtų tapkių. Ir taip visada. Stebiuosi, kaip jie dar darbą sugeba turėti. Staiga tėvas taria:
        -Bartai, eikš šen, pavairuosi! -, Pala, pala, ką jis sakė?
        -Tėvai, atsimeni kiek man? Keturiolika. Visai nuo proto nušokai! Prisisiurbei kaip reikalas.
        -Kas tu per vyras! -, su ironijos gaidele taria vyras, ir ima skelti moralą iš tokios operos kaip „kai-aš-buvau-tavo-metų: (ji žiauriai neįdomi, tad visko nepasakosiu)  -vairuosi ir viskas! Matai kad negaliu. Mes einam į galą,  o tu į priekį. Marš! -,
    Jis iškerėplina iš automobilio, atidaro galines durele ir pagriebęs mane už pakarpos velka lauk.
        -Ramiau zuikuti-, saldžiu balseliu  taria mama, kurią tėvas saldžiai vadina „katyte“ -eikš į galą, -mirkteli ji tėvui.
      Dieve mano, negi jie vėl graibysis? Įsiutęs atsisėdu į priekį, pasuku raktelį ir prisisegęs diržą imu lėtai vinguriuoti gatvele.
        -Jėzau, negi greičiau negali?, - pasigirsta gale. Žvilgteliu į spidometrą. 60 kilometrų per valandą greitis. Spusteliu greičio pedalą. Dar kart. 80km/h. „Jums dar negana? „ sukasi galvoje išgirdus tą patį nepatenkintą murmėjimą. Spuselėjimas. 90km/h. Niršiai koja spaudžiu pedalą. 100. 120... Posūkis. Nespėjęs pasukti automobilis susimėto. Girdisi mamos riksmas. Iš už posūkio išnyra furgonas. Smūgis. Riksmas nutyla. Automobilis įsiliepsnoja. Apsičiupinėjęs ar visos kūno dalys vietoje bandau atidaryti dureles.  Bijau žvilgtelti į galą, jaučiu kad jis visas sumaitotas. Pro priekinį langą išlipu iš metalo laužo. Lietaus lašai pasiekia ir mane...
(esu sukūrusi XII dalių. kasdien dėsiu po vieną)