Kasdien

Šoku į karštį,
Liejuosi ugnim,
Užkrečiu savim
Beribę erdvę aplink.

Daina užsikabina už manęs
Ir nukrenta akmeniu,
Sudygusi virsta balandžiu
Ir pakyla plasnodama.

Šviesos ir spalvos rėkia
Apgaudamos žvilgsnius ir širdis
Atiduoda tikrovę svaiguliui
Pamiršdamos tave visai.

- Bet kilk, pakilki!
Ir atsiduok spalvoms, jausmams, pasauliui...
- Paliesk ranka kraują tekantį gyslom,
Priglausk žvilgsnį, išrėk azartą!
- Nusijuok!

- Suviliok atspindį veidrodyje!
- Nukrisk iš dangaus angelu
Juodu ar baltu - nesvarbu.
- Nusivesk į atmintį,
Įkalink akimirkoje
Kasdien tarp begalybės kitų.

- Tau esu viskas -
Dangus, žemė, pasaulis
Ir mirtis...
Dievui priklaupsiu ir pasakysiu:
- Keliauk su manim!
- Užkariausiu akimirksnį tavyje.
Brėkš rytas, o tu skęsi praeity,
Dainos žodžiuose, spalvose,
Supsies skersvėjyje apipintas svajonių.

Bet aš jau toli,
Labai toli, nors šalia visai.
Šoku ant žirgo,
Nuskrieju visom kryptim,
Pametu tau pasagas,
Kad susirinktum laimės simbolius kasdien.

- Sugrįžk, nusijuok, išeik!
- Susisemk žvaigždes į tinklą lyg žuvis.
- Paslysk ant jūros akmenų,
Apaugusių vainikais iš dumblių ir vijoklių.

- Pamilk undinės šaltą žvilgsnį!
- Prisiglausk prie manęs!
- Aš apkabinsiu tavo ilgesį,
Nuraminsiu siaučiančias audras
Ir sugrįšiu pas tave kasdien.