Kažkur,kažkada.

Ant stalo stovi pintinė vyšnių
raudonų kaip žandai po pirties
lauke sninga draiskosi prieš akis
balti burbuliukai tyliai
neprašytai ateina svečias
dirbtinės šypsenos nešamas
girdžiu kaip kaimynė dainuoja vonioje
mylimą dainą tik aidi
pamirksiu vaikystės nuotraukai
ir kaičiu vandenį noriu arbatos juk šalta
juodas siluetas su žaliu sijonu laukia pusryčių
groja rytinis radijas rėkia lauke vaikai
sienom ropoja voriukas juodaakis
atidarau duri išvarau kvapus ir
geriu arbatą akimis smilgsta smilkalas
o snaigės lai krenta apčion trumpai