Ar vėl? No, no no
Naktis. Klube prieblanda. Vos keli žmonės. Nei vienos įsimylėjėlių porelės.
Dunis daužo gitarą, begėdis. Ir smuikininkas nenustygsta. Griežia linksmą melodiją „7: 40“ arba „Septynios šarkos“.
Čia labai garsus gabalas iš Rytų Europos jidiš lobyno. Žydiškas toks tramtadrylius neįtikėtinai smagus.
Vieni sako, kad „Sem sorok - septynios šarkos“, o aš spekuliuoju, kad pasimatymo laikas „7: 40“.
Bliambyn, noriu šokti.
Bet pagalvoju. Ne. Nelabai noriu šokti.
Susipažįstu su studente. Irma vardas. Žiburiuojančios akys. Ech, Lulu, kur tu?
Grįžtu namo pėsčias ir pagalvoju, jog eidamas buvau smagus, beigi linksmas, o po to nelabai. Kiek kulniavau? Kelis dešimtminučius. Prie savo Dello XPS T parašiau.
Esė.
Vėl kas nors komentuos „o kur esė? „
- Šikenzynėj.
Keikiuosi. Beta Valeri neatleis.