rašyk.lt: Kūriniai / Avelės / Nuotaikos avelė

Liūdnas dangus,
Tamsus, nepurus...
Lyja lietus:
Skausmingas, grasus...

Saulės nė lašo,
Juoko nėra.
Vėjas tik ūžia:
Aš stoviu viena...

Praeiviai eina,
Bet aš nejautri.
Niekas neklausia:
Ką tu čia veiki?

Netyčia nustoja lietaus daina,
Sustoja berniukas su dailiom akim.
Paklausia: ar tu čia viena?
Ir paima už rankos sava širdim.

Saulės spinduliai atsiranda danguj,
Laimė veržiasi visur...
Šypsena veide atsiranda santūri:
– Ar aš sakiau, kad aš nejautri?

Blogas komentaras Rodyti?

2008-02-06 21:07

foje14

Labiausiai iš visos rašliavos patiko žodis „nepurus“.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2008-02-06 18:11

babrungas

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2008-02-06 17:05

Demonai

Banalu iki kaulų čiulpų. Plius verčiantys šyptelt absurdiškumai, kaip "Ir paima už rankos sava širdim." :) Visgi, jei autorius (-ė) jaunas - kažkoks potencialas juntamas - siūlau stengtis rašyti toliau. Patirtis ir žodžio valdymas ateina su laiku. Sėkmės.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2008-02-06 14:47

Avelės

Paneigti :).

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2008-02-06 14:43

tekšt_ir_baigta

"– Ar aš sakiau, kad aš nejautri?" nesupratau šito. čia norėjai pasakyti, kad tu esi nejautri, ar paneigti tą faktą?
lengvas kūrinukas

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas