I. Didvyris Spyčka

Pas mus name gyvena kaimynas ponas Spyčka. Visai kaip degtukas. Toks visur laksto, tai šen, tai ten.. Kaip nesveikas, sakyčiau. Judrus labai. Tikriausiai vitamino C per daug, ar kaip ten. Tuoj aš jums papasakosiu apie jį, žado neteksit.
    Kai aš einu valytis dantų, jis visada sėdi prausykloj. Ir žiūri į mane savo mažytėm juodom kaip anglis akim. Man net baugu pasidaro. Įsivaizduokit, jis net juokiasi iš manęs. Labai nemandagus. O prie kitų, kai pavyzdžiui, kas nors ateina, išsitiesia visu ilgumu (pastaruoju metu būna susilenkęs) ir vaidina džentelmeną.
    Mama mane šaukia pusryčiauti. Visada po pusryčių nueinu į tualetą. Kaip keista, jam irgi paleidžia vidurius.. Mūsų tualetai visai šalia. Jis juk toks 'kultūringas', bet kažkodėl perdžia kaip koks 2008 LIETUVA BEZDALIUS. Keistas žmogelis.
    Dažniausiai dieną einu pasivaikščioti su savo šuneliu Cypsium. Jis toks judrutis, toks gražutis, man mamytė sako, kad kai žiūriu į Cypsiuką, akytės blizga.. Ir tas žydukas Spyčka pėdina. Toks nešvarus, lyg koks elgeta būtų, eitų išmaldos prašyti. Taip visada dieną būna. Ir dar kas visada, kad turiu su juo pasisveikinti. O žinot kas tada?.. Prasižioja, sako:
- Laba diena.
Tai taip pradeda iš burnos neskaniai dvokti, siaubas baubas. Nors nemandagu, sakau:
- Nu tai mes ponas bėgam pasilakstyti.
Ir bėgu aš su Cypsium nuo jo. Kuo toliau. Fuu..
    Dauguma draugių man sako, kad aš fyfa. O Spyčka ne. Nors jis ir nešvarus, jam dvokia iš burnos, jis turi normalią nuomonę apie mane. Ir aš jį gerbiu. Argi aš fyfa: visada apsirengiu raudonai. O man mamytė sakė, kad jos tik tyčiojasi ir pačios negražiai rengiasi. Mano mama labai daug apei madas išmano. Fyfų spalva - violetinė. Taip mama sakė. Susilažinom iš vitamino C tūtelės, kad fyfų spalva - rožinė. O ji sakė, kad violetinė. Noriu vitamino C, nes noriu būti judri. Kaip kaimynas Spyčka.
    Po kelių dienų kaimynas pasikeitė. Apsirengė gražiai, ir iš burnos nebedvokė. Odekolonu pasipurškia. Nebebaisu man eiti į prausyklą. Pasivaikščiojam dieną kartu, pasikalbam. Ir apie vitaminą C.  Apie Cypsių. Apie mamą. Apie gėles. Apie rožinę spalvą. Apie viską. Ai. Tiksliai. Gi pameni, susilažinom su mama tada. Ir aš laimėjau. Nes fyfų spalva rožinė, ar ne? Gavau tūtelę vitamino C, +hematogeno ir vieną apelsiną. Va, kokia turtinga dabar. Tą dieną viskas mano lentynėlėj padėta gulėjo. Kad šuniukas nepavogtų. Kitą rytą apelsiną su dėde Spyčka pasidalinau. Ir vitaminą C suvalgiau. Judresnė pasidariau.