Mergaitė

Atsisėdęs parko suolo-
Klausausi paukščio kalbančio many...
Ir šypseną gilią it tikrą medžių aš jaučiu...
Užmerkusi akis –liečiu kvapą
Atsklidusi iš žemės gilumos ..

Jaučiu ranka uždedamą ant kelio mano-
Mergaite šviesiais ilgais plaukais priėjus
Žvelgia savom žydrom giliom akim i mane-
Prašydama Eiti kartu per gėlių laukus,
Skinti jas
imdama ranką mano-
pinti jas....

paklūstu jos akim... einu su ja
mes šokdamos ir juokdamos tyru
vėjo gaivumu-
sukamės sukamės ratu...
parkritusios ant gėlių lauko
skaičiuojame danguje paukščius
mums sparnus betiesiančius..

ir nupynusios tris vainikus:
ji uždėjo man ir sau, o trečią
padėjusi ant žemes tarp medžių keturių ...
pratarė mintim žiūrėdama man širdin:
„sugrįžkim, mes čia trise... prašau..... “