Pro žalumą ateina žodis, pabara,
Suspausk akimką, išspauski ašarą.
Negrįžk į kreivą veidrodį, į būtą laiką.
Paglostyki galvelę švelnią vaiko.
Nebūki pranašu, aiškėja minčiai tavo
Ir chiromantiškosios linijos melavo.
Ne tavo kelias, nuotolis ir laikas
Ir meile prie kurios grįžti, paklaikęs.
Ne tavo viskas, ką lieti ir uodi,
Net Dievui ši žemelė laikina atrodo.
Dangus ir pragaras atrodo neįdomūs,
Galioja dėsniai, prietarai ir dogmos.